Tėvynės vaizdinio kaita literatūroje


Tėvynės vaizdinio kaita literatūroje. Jono Radvano, Maironio ir Justino Marcinkevičiaus kūriniai.


Romantinės pasaulėjautos, krikščioniškosios pasaulėžiūros kūrėja Šatrijos Ragana yra pasakiusi, jog tėvynė – tai žemė, kurioje užgimėme mes ir mūsų tėvai. Taip pat tai vieta, kurioje individas pirmąsyk patyrė motinos meilę, rūpestingą tėvo gerumą. Būtent tėvynėje žmogų pirmą kartą apsiautė saulės spinduliai, apgobė nakties tamsa, čia jam pražydo pirmas pavasaris ir pasirodė visa gyvybė. Neveltui Vydūnas sakė, jog tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima. Tiesa, skirtingu istoriniu laikotarpiu ji buvo vaizduojama vis kitaip. Tėvynės vaizdinio kaita itin gerai atsiskleidžia žvelgiant į Jono Radvano, Maironio ir Justino Marcinkevičiaus kūrybą.

Taip parodoma, jog tėvynė žmogui yra vienintelė, be to, parodoma, jog tai - gyvybiškai svarbus centras. Marcinkevičius eilėraštyje teigia, jog tėvynę buvo bandoma sunaikinti – ją rovė, skynė, bet niekaip to negalėjo padaryti, nes ji yra šventovė. Tiesa, taip poetas savo kūriniuose per gamtą, metaforinį Lietuvos vaizdavimą, kūrė skaudią tėvynės praeitį atkartojančius paveikslus - pokario Lietuvą, partizaninį karą etc. Taigi, tėvynės vaizdinys XX a. lietuvių literatūroje dažnai yra siejamas su istorija ir metaforiniu kalbėjimu, leidžiančiu atskleisti tėvynės svarbą žmogausm gyvenime.

  • Microsoft Word 17 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (810 žodžiai)
  • Mokykla
  • Radvile
  • Tėvynės vaizdinio kaita literatūroje
    10 - 3 balsai (-ų)
Tėvynės vaizdinio kaita literatūroje . (2019 m. Birželio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/tevynes-vaizdinio-kaita-literaturoje.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 23 d. 21:28
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema