Tiesioginių užsienio investicijų įtaka ekonomikos augimui


Tiesioginių užsienio investicijų įtaka ekonomikos augimui. Pirma tyrimo dalis. Veiksnių , darančių įtaką ekonomikos augimui , analizė ekonomikos teorijoje. Tyrimui atlikti keliamos hipotezės. Antra tyrimo dalis. Trečia tyrimo dalis.


Ekonomikos augimas yra kiekvienos šalies siekis. Mažai išsivysčiusios šalys siekia, kuo mažiau atsilikti ir labiau priartėti prie ekonomiškai išsivysčiusių šalių ekonominio lygio. Šiam tikslui pasiekti labai svarbus spartus ekonomikos augimas. Taip pat ekonominis augimas laikomas vienu iš pagrindinių veiksnių, kuris gali pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas šalyje, pragyvenimo lygį, taip pat sukurti kokybiškesnę gyvenimo aplinką. Kaip teigia V. Snieška (2005) ekonominis augimas – tai pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarpį: ilgalaikis valstybės gamybinio potencialo plėtojimas, kurį apibūdina realiojo BVP (BNP) augimas. Analizuodami ekonomikos augimą ekonomistai pradeda nuo visuminės gamybos funkcijos, kur svarbiausia yra gamybos ištekliai – kapitalas ir darbas. Nors ekonomikos augimą galima susieti su daugelio ekonominių rodiklių kitimu, praktikoje jam išmatuoti dažniausiai taikomas bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per tam tikrą laikotarpį (Vetlov, 2003). Šiame darbe ekonominis augimas taip pat matuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.

Kelyje į ekonomikos augimą yra nemažai sėkmės strategijų. 1800 metais Didžioji Britanija tapo pasaulio ekonomikos lydere pradėjusi Pramonės revoliuciją, išradusi garo mašinas ir geležinkelius, pabrėžusi laisvos prekybos svarbą. Japonija, priešingai, ekonomikos lydere tapo kiek vėliau, pradėjusi imituoti užsienyje sukurtas technologijas, apsaugojusi vidaus pramonę nuo importo bei susikoncentravusi ties kompetencijos elektronikos ir gamybos srityje plėtojimu. Tačiau remiantis daugelio analitikų nuomone visos greito ekonomikos augimo šalys, net ir labai skiriantis jų nueitam keliui, dalijasi tam tikrus bendrus bruožus. Tie patys ekonomikos augimą skatinantys veiksniai, pastebėti Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje, šiuo metu matomi Kinijoje ir Indijoje.

Ekonominis augimas yra ypač svarbi tyrimų sritis, kuri iš esmės sukoncentruota į įvairių veiksnių ir tų veiksnių įtakos šalies ekonominio augimo tempams nustatymą. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad svarbiausią veiksnių įtaką ekonominiam augimui teikia ekonominio augimo modeliai. V. Snieška, (2005) savo knygoje „Makroekonomika“ gana plačiai aprašo ekonominio augimo teorijas. Jis išskiria tris pagrindines ekonominio augimo teorijas, dominuojančias dabartiniu laikotarpiu: Dž. M. Keinso ir neokeinsistinė ekonominio augimo teorija, neoklasikinė ekonominio augimo teorija ir „naujoji“ arba „endogeninė“ ekonominio augimo teorija.

Didžiulį indėlį į ekonomikos teorijos vystymąsi įnešė Dž. M. Keinsas. Jo ekonominė teorija buvo pagrįsta bendrųjų išlaidų ir pajamų apytakos valdymu. Dž. M. Keinso ir neokeinsistinės ekonominio augimo teorijos modeliavimas vyksta netobulosios konkurencijos sąlygomis. R. Harodo ir E. Domaro plėtoja Dž. M. Keinso teorijos teiginį, kad makroekonominę pusiausvyrą lemia bendroji paklausa, kurios svarbiausias elementas yra investicijos. Jų modelyje subalansuoto augimo norma yra bendrųjų pajamų ir investicijų augimo santykio funkcija. Ir iš jos seka išvada, kad kuo aukštesnis taupymo ir investavimo lygis šalyje, tuo aukštesnis ekonomikos augimo lygis.

  • Microsoft Word 87 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2588 žodžiai)
  • Universitetas
  • Matiukycia
  • Tiesioginių užsienio investicijų įtaka ekonomikos augimui
    10 - 2 balsai (-ų)
Tiesioginių užsienio investicijų įtaka ekonomikos augimui. (2017 m. Lapkričio 23 d.). https://www.mokslobaze.lt/tiesioginiu-uzsienio-investiciju-itaka-ekonomikos-augimui.html Peržiūrėta 2021 m. Kovo 04 d. 22:58
×
39 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo