Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas refraktometru

Išmatuoti įvairių koncentracijų tirpalų darbe naudojamo refraktometro optinė schema pavaizduota paveiksle, o lūžio rodiklio atskaitymo skalė – paveiksle. Šviesos spinduliai nuo veidrodžio nukreipiami į stačiakampę apšvietimo prizmę ir praeina ploną tiriamo tirpalo sluoksnį, stačiakampę matavimo prizmę 3, apsauginį stiklą 4, dispersijos kompensatorių ir patenaka į objektyvą. Po to prizme šviesos spinduliai nukreipiami į plokštelę 8, ant kurios yra nubraižytos dvi susikertančios linijos ir pro okuliarą patenka į stebėtojo akį.

Lūžio rodiklio atskaitymui, šviesa nuo apšvietimo veidrodžio 10 nukreipiama į skalę 11, kuri prizme 12 ir mikroobjektyvu 13 per prizmės 14 ir 15 projektuojama į okuliaro židinio plokštumą. Taigi okuliaro lauke tuo pačiu metu galima matyti tamsios ir šviesios dalies skiriaatidarę prizmių kamerą, ant apatinės prizmės pipete užlašiname – lašus distiliuoto vandens ( Tirpalo, kurio koncentracija z1= %) ir, uždarę prizmių kamerą, horizontaliai atlenkę veidrodėlį, šviestuvo šviesą nukreipiame veidrodėliu į prizmės langelį. Žiūrono okuliaru randame ryškiai matomą lūžio rodiklių skalę bei šviesų ir tamsų regėjimo laukus skiriančią spektro juostą. Sukdami dispersijos kompensatoriaus rankenėlę, panaikiname spektrinę juostą ir pasiekiame, kad vietoj jo būtų matyti ryški regėjimo laukus skirianti linija. Po to, sukdami matavimo galvutės rankenėlę, tamsaus ir šviesos lauko skiriamąją ribą tikslai sutapdiname su okuliare matomu kryžiuko centru ir skalėje, matomoje okuliare, atskaitome lūžio rodiklio vertę n1’.