Trauminę patirtį išgyvenantiems klientams teorijos analizavimas


Įvadas. Darbo uždaviniai. Socialinio darbo samprata. Rgzistencinės teorijos samprata. Egzistencinės teorijos taikymas socialineme darbe. Egzistencinio socialinio darbo taikymo sunkumai. Išvados. Literatūra.


3. „Perdirbimo” fazė: mėginama ką nors daryti, siekiant sumažinti emocinį krūvį. Tai esminė fazė, kurioje pasireiškia individualūs skirtumai, priklausomai nuo žmogaus savybių, sugebėjimo „tvarkytis” su įtampa ir nerimu, ankstesnės patirties. Žinoma, jog traumas lengviau įveikia žmonės, praeityje jau įveikę krizes, „užgrūdinti” (pasakymas „po to, ką dabar patyriau – man jau niekas nebaisu...”). Šioje fazėje labai svarbus momentas – parama ir pagalba iš aplinkinių. Tačiau yra dalykų, kurių ir stipriausias žmogus negali „įveikti”. Ypač pavojinga, kai krizę sukėlęs įvykis atskleidžia anksčiau neįveiktas, neišspręstas traumas ir krizes, kai tarytum „atsinaujina”. Tokiais atvejais galima fiksacija, sutrikimas gali tapti chroniškas (psichosomatinės ligos, asmenybės vystymosi sutrikimai, depresija...). Tokiais atvejais būtina specialistų pagalba, terapija.

Kokia yra egzistencinio socialinio darbo kaip teorinio ir ar praktinio modelio esmė?

Kas, anot D. F. Krillo, svarbu egzistencinio socialinio darbo praktikoje? Visų pirma siekti, kad klientas keistų savo gyvenimo viziją ir jo pajautimą. Tai gali įvykti individualiai dirbant su asmeniu. O tokio darbo sėkmės garantas iš esmės tik vienas – paties socialinio darbuotojo asmenybė ir jo gebėjimai. Kaip matyti, autorius socialinį darbą suvokia kaip individualią, netgi terapinę pagalbą asmeniui, kenčiančiam dėl vidinių konfliktų, siekiančiam išlaisvinti savo egzistencinius poreikius ir ieškančiam savo gyvenimo prasmės. Gali kilti klausimas, kuo egzistencinis socialinis darbas skiriasi nuo egzistencinės psichoterapijos ar logoterapijos? Atsakymas paprastas – niekuo. Tai ir yra egzistencinė terapija, tik su socialinio darbo klientais, įgyvendinama individualiai arba grupėmis. Neatsitiktinai D. F. Krillas socialinį darbuotoją be didesnių skrupulų vadina terapeutu. Šiandien tokia pozicija veikiausiai sukeltų pasipriešinimą, ypač psichoterapeutų. Tačiau, kaip minėta, D. F. Krillas savo teoriją plėtojo socialinio darbo „psichologizavimo“ laikotarpiu, tuo metu buvo įprasta, kad socialiniai darbuotojai (žinoma, įgiję papildomą išsilavinimą) veikė kaip terapeutai, o socialinio darbo profesija buvo tapatinama su psichologija. Labai įdomus D. F. Krillo požiūris į socialinį darbuotoją kaip būtį-pasaulyje: jis yra maištininkas ir sukilėlis, savotiškas Don Kichotas, kovojantis su beprasmybės ir susvetimėjimo malūnais. Teikdamas pagalbą asmeniui, socialinis darbuotojas „panaudoja pats save“: savo jausmus, vaizduotę, tai, kaip pats supranta gyvenimą ir jo prasmę, savo paties nepatenkintus ar užslopintus egzistencinius poreikius arba tai, kaip pats sprendžia savo egzistencines problemas. Visos tos priemonės gali padaryti ir daro lemiamą įtaką kliento asmenybei. D. F. Krillas vartoja sąvoką – „asmeninė specialisto galia“ (Krill, 1978, p. 185). Ši „asmeninė galia“ ir yra egzistencinio socialinio darbo pagrindas – viskas priklauso nuo socialinio darbuotojo / terapeuto egzistencialistinės laikysenos ir jo asmenybės gebėjimų megzti su klientu stiprų tarpasmeninį ryšį ir per jį daryti poveikį. Kitaip tariant, D. F. Krillo socialinis darbuotojas turi būti įsitikinęs egzistencialistas ne vien teoriniu požiūriu, bet ir savo paties gyvenimu.

  • Microsoft Word 35 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3213 žodžiai)
  • Kolegija
  • Eimantė
  • Trauminę patirtį išgyvenantiems klientams teorijos analizavimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Trauminę patirtį išgyvenantiems klientams teorijos analizavimas. (2020 m. Sausio 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/traumine-patirti-isgyvenantiems-klientams-teorijos-analizavimas.html Peržiūrėta 2020 m. Liepos 10 d. 08:41
×
126 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo