Tretinė baltymo struktūra ir gebėjimas veikti
Dalis fermentų veiklūs tik susijungę su mažos molekulinės masės molekule, vadinama kofermentu. Vieni kofermentai būtini fermentų aktyvumo centrui. Tokie baltymai bus sudaryti iš polipeptidinės grandinės ir prie jos prisijungusio kofermento. Kiti kofermentai atgabena fermentų veiklai reikiamus junginius.
Daugelis heterotrofinių organizmų geba sintetinti ne visus jiems būtinus kofermentus. Tada jie juos turi gauti su maistu. Tokios medžiagos yra vitaminai. Vitaminai, skirtingai negu nepakeičiamos aminorūgštys ir riebiosios rūgštys, netarnauja energijos šaltiniu, iš jų nesintetina makromolekulių. Jie yra katalizatorių (fermentų) dalis, o fermentų reikia kur kas mažiau, nei kitokių medžiagų. Todėl vitaminų organizmui reikia labai mažai.
Pavyzdžiui, vitaminas B3 (nikotino rūgštis) įeina į junginio, sutrumpintai vadinamo NADH, sudėtį. Vėliau matysime, kad NADH mitochondrijose perneša vandenilio atomus ir elektronus prie membranos, kur sintetinama ATP - pagrindinė ląstelės energetinė medžiaga. Vitaminas H (biotinas) dalyvauja daugelyje reakcijų, kur jis perneša karboksilinę grupę -COO-. Tiesa, žmogui biotino retai trūksta, kadangi jo daug pagamina žarnyno bakterijos.
Dalies fermentų kofermentai yra neorganiniai jonai. Jų, kaip ir vitaminų, reikia labai nedaug, todėl jie vadinami mikroelementais. Makroelementais vadinami elementai, kurių organizmui reikia daug - tai kalcis, magnis, natris, kalis, fosforas, siera, chloras (paros dozė matuojama gramais). Makroelementai organizme atlieka po kelias funkcijas. Pavyzdžiui, kalcio druskos suteikia kaulams tvirtumo, o Ca2+ reguliuoja daug viduląstelinių procesų, kraujo krešėjimą.
Gyvūnų maiste turi būti apie 15 mikroelementų. Mikroelementų paros poreikis matuojamas miligramais ar mikrogramais. Paprastai mikroelementai vienaip ar kitaip dalyvauja greitinant chemines reakcijas.
Pavyzdžiui, geležies atomai būtini daugeliui baltymų, susijusių su energetiniais procesais ir elektronų pernešimu; jodas būtinas skydliaukės hormonams sintetinti; cinkas reikalingas nukleino rūgštis sintetinantiems fermentams ir karboanhidrazei, padedančiai kraujui pernešti anglies dioksidą.
Mikroelementai, kurių funkcijos neblogai ištirtos - tai geležis, jodas, varis, cinkas, manganas, kobaltas, molibdenas, selenas, vanadis, nikelis. Apie kitus mikroelementus tik žinoma, kokiuose procesuose jie dalyvauja, bet kaip tai daro, neaišku. Tokie mikroelementai - chromas (padeda geriau įsisavinti kraujuje esančią gliukozę), alavas ir fluoras (kaulų susidarymas), silicis (kaulų ir kremzlių susidarymas), arsenas.
