Ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika


Ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika alternatyviojo ugdymo galimybės Lietuvoje. Taikomųjų mokslų licėjus. Antikinės pedagogikos linkmės Atėnų mokyklų sistema. Graikų mokyklų ugdymo turinį sudarė. Romėnų gyvenimas rėmėsi trimis principais Praktiškumu. Romos mokyklų sistema Elementarios mokyklos. Mokykloje oratorius turi įgyti įvairiapusį išsilavinimą , mokytis daugelio dalykų. Demokratinės pedagogikos ypatybės. Edukacinės komisijos švietimo reforma ir mokyklų pertvarkymas. Edukacinės komisijos veikla ir laisvojo ugdymo idėjos. Geros mokyklos samprata. Graikų ugdymo tipai Atėnai. Humansitinis ir demokratinis ugdymas Humanistinė pedagogika. Demokratinio švietimo idėjos. Individualistinis ir kolektyvistinis ugdymas. Individualizmas ir kolektyvizmas. Institucinio ugdymo pradžia Lietuvoje. Pirmosios mokyklos. Institucinio ugdymo sistemų kaita Įrodykite , kad ugdymas socialinis – kultūrinis reiškinys Ugdymas. Įtraukiojo ugdymo samprata. Įtraukiojo ugdymo samprata ir konstruktas. Klasikinio ugdymo paradigmos esmė bei jos požymiai šiuolaikinėje ugdymo praktikoje. Laisvojo ugdymo paradigmos esmė bei jos požymiai šiuolaikinėje ugdymo praktikoje. Nacionalinės švietimo sistemos kūrimas 1918. Naujųjų amžių pedagogikos linkmės. Janas Amosas Komenskis. Anglø filosofas Dž. Lokas. Rašytojo ir švietëjo Ž. Ž. Ruso. Pedagogikos istorijos samprata , tyrimo metodai. Pedagoginės minties klasifikavimas Lietuvoje ir užsienyje. -. - XX. Pr. Renesanso epochos ugdymo idėjų visuma. Sąmoningumo ir aktyvumo principas. Auklėjimas ir mokymas. Visuotinis prieinamas universalus mokymas. Disciplinos būtinybė mokyklinių metų samprata didaktiniai principai. Klasių - pamokų sistema. Specialiųjų ugdymosi poreikių samprata ir klasifikacija.


Pagrindinis alternatyvaus ugdymo principas yra – individualus darbas su vaiku. Kiekvienam mokiniui turi būti pritaikoma asmeninė ugdymo programa, pasiekimų stebėjimas, pažangumo įvertinimas.

Iki 7 metų vaikas, kaip ir Spartoje, buvo ugdomas šeimoje, pratinamas prie namų aplinkos, buities darbų.

Sukakus 7 metams, berniukai, gyvendami namuose, lankė gramatistų, vėliau kitaristų mokyklas iki 14 m.

13–14 m. berniukai dar lankydavo palestrą – fizinio lavinimo mokyklą, kur 2–3 metus pagrindinis jų užsiėmimas buvo gimnastika.

18–20 m. jaunuoliai buvo rengiami karo tarnybai efebijoje, kaip ir Spartoje.

Praktiškumu: (patogiu, sočiu gyvenimo būdu) romėnai darė viską gerai, tvirtai ir tik tai, kas naudinga, o ne gražu ar didinga;

Kolektyviškumu: romėnai siekė vienodumo visur, visame gyvenime, todėl žmogus susiliejo su visuomene;

Organizuotumu, kuris padėjo romėnams išlikti nepralenkiamiems (romėnų teisė) ir vėliau sukurti milžinišką imperiją.

Mokykloje oratorius turi įgyti įvairiapusį išsilavinimą, mokytis daugelio dalykų: gramatikos, muzikos,geometrijos,astronomijos, gimnastikos, dorinio auklėjimo ir kt.

Gimnazijoje mokėsi pasiturinti jaunimo dalis, kuri ruošėsi dalyvauti valstybės valdyme; studijavo politiką, filosofiją, istoriją.

Visapusiškas auklėjimas buvo prieinamas tik turtingų vergvaldžių vaikams. Neturtingieji savo vaikus turėjo mokyti namuose.• Demokratinis gyvenimo būdas *Menas, mokslas ir filosofija* Žmogus pirmiausia asmenybė, paskui tik pilietis* Idealo siekiama ne tik praktikoje, bet ir teorijoje* Teorija skirta gilesniam žmogaus lavinimui ir savo būties pažinimui* Mokyklas lanko nuo 7 m.*Didelis šeimos vaidmuo

Individualizmas yra vienas iš esminių liberalizmo bruožų, tačiau šiuolaikiniu liberaliojo ugdymo požiūriu jis nėra akcentuojamas tokia kraštutine forma. Jau ankstyvose praeitų šimtmečių liberalaus ugdymo koncepcijose svarbiausia yra dėmesys individui, jo prigimtinių galių plėtotei (Dž. Lokas, Z, Z. Ruso, I. Kantas), bandoma pervertinti ugdymą kaip holistinį fenomeną (Pestaloci). Taigi liberaliojo ugdymo požiūriu akcentuojama individo prigimtinės teisės, jo laisvė pasirinkti bei asmenybės ugdymosi galimybės, tačiau lyg apibrėžiamos ir tam tikros laisvės ribos,t. y., vieno individo laisvė neturi riboti ar varžyti kitų individų laisvės. Kitaip tariant, individas turėtų siekti savo tikslų ne konfrontuodamas su aplinka ir aplinkiniais, bet įsisąmonindamas kitų subjektų tikslus ir prie jų prisiderindamas.Ch. Bailey'o liberalaus ugdymo koncepcijoje išskiriami keturi pagrindiniai bruožai (1990). Tai: 1.Išlaisvinimas; 2.Fundamentalaus ir bendro akcentavimas; 3.Žinios kaip tikslas; 4.Racionalaus proto vystymas.

1.Svarbiausias šios koncepcijos bruožas - liberaliu ugdymu siekiama išlaisvinti ugdomąjį.

suteikianti esminę reikšmę žodžiui „išsivadavimas" (liberation). Todėl studijos turi tapti laisvėjimo procesu, padedančiu individams suprasti jėgas, turinčias jiems poveikio. Studijos turi tapti procesu, kuris leistų individui įvykdyti savianalizės, savęs supratimo ciklą ir pamatyti save naujomis akimis. Todėl universiteto studijose svarbu bendrasis parengimas ne tik turinio, bet ir metodų požiūriu, leidžiančių išugdyti išsilavinusį, laisvą žmogų.

Įtraukiojo švietimo tikslas –skatinti veiksmingą visų mokinių, kuriuos sistema linkusi atskirti, galimybių plėtrą ir savo ugdymosi potencialo realizavimą .Tokiai švietimo sistemai rūpi kiekvienas mokinys, patiriantis atmetimo riziką, ko rezultatas – nesėkmės mokykloje. Ugdymo procese, pagrįstame įtraukiojo švietimo principais, t.y., kurio metu mokiniai neskirstomi į kategorijas, o siekiama atsižvelgti į kiekvieno individualius poreikius, būtina įdiegti mokymosi strategijas ir būdus, naudingus visiems mokiniams. Inkliuzinis, arba įtraukusis, ugdymas grindžiamas trimis pamatiniais principais (Galkienė, 2013, 12): 1. Bendruomeniškumo puoselėjimas. Heterogeniškos bendruomenės sambūvis grindžiamas tolerancijos ir pagarbos vertybėmis. Ugdomas kiekvieno bendruomenės nario atsakingumas už kitų jos narių orų ir visavertį dalyvavimą. Ugdytojų pastangos nukreiptos padėti ugdytiniams suprasti vieniems kitų poreikius, racionaliai pasidalyti vaidmenis, suteikti vieni kitiems reikalingą pagalbą; 2. Ugdymo veiklos diferenciavimas. Ugdymo turinys atitinka kiekvieno mokinio realias galias. Pasiekimų vertinimas individualizuojamas. Bendrieji išsilavinimo reikalavimai diferencijuojami visuomenės sąrangos pagrindu, suteikiant individui jo galias ir interesus atitinkančią veiklą visuomenėje. 3. Metodologinis lankstumas. Mokytojai turi būti įvaldę mokymo metodus ir juos taikyti siekiant įgyvendinti integralaus diferencijuoto ugdymo turinį. Mokytojų nuostata – pripažinti kiekvieno mokinio individualumą ir sukurti metodologines prielaidas nuosekliam mokymuisi individualiu lygmeniu, maksimaliai pagal asmenines galias.

  • Microsoft Word 87 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (8854 žodžiai)
  • Universitetas
  • Diana
  • Ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika
    10 - 1 balsai (-ų)
Ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika. (2017 m. Gruodžio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/ugdymo-sistemos-ir-specialioji-pedagogika.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 18 d. 19:34
×