Ūkinės veiklos daromo poveikio aplinkai sumažinimo ir atkūrimo priemonės


Įvadas. Ūkininkavimo poveikis aplinkai ir jo vertinimo samprata. Poveikio aplinkai vertinimo raida Lietuvoje. Poveikio aplinkai mažinimo ir atkūrimo priemonės. Atranka, apimties nustatymas ir programos rengimas, poveikio aplinkai ataskaitos. Išvados. Naudota literatūra.


Gilesnis susirūpinimas mus supančia aplinka ir jai daromu neigiamu poveikiu pradėjo didėti visai neseniai, maždaug apie VI-VII šio amžiaus dešimtmetį. Šis susidomėjimas aplinkos apsauga plito ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu mastu. Pradėta kelti integruotos aplinkos apsaugos idėja, kuria siekiama atsiriboti nuo atskirų aplinkos sektorių ir objektų apsaugos ir į aplinkos apsaugą žiūrėti kaip į vientisą sistemą.

Kaip daugelis mokslinių šaltinių teigia - žemės ūkis turi neigiamą poveikį aplinkai. Visų pirma, jis yra sukeliamas naudojant papildomus gamtinius išteklius, tokius kaip naftą (Liobikienė, 2011). Dar viena svarbi problema susijusi su žemės ūkiu, tai gamtinių išteklių naudojimas, neracionalus gėlo vandens naudojimas. Ši problema yra ypač aktuali toms šalims, kurios turi labai mažai gėlo vandens išteklių, tokioms kaip Šiaurės Afrikos bei Vidurio Rytų regionuose, kur gėlo vandens stygius yra didžiausias. Būtent šiose šalyse neatsakingas vandens naudojimas prisideda ne tik prie šių išteklių mažėjimo, bet ir prie dirvožemio sūrėjimo bei gėlo vandens ekosistemų naikinimo. Negana to, dėl žemės ūkio plėtros yra naikinami ir miškai. Lietuvoje ši problema kol kas dar nėra aktuali, kadangi Lietuvoje vykdant Darnaus vystymosi strategiją, buvo nuspręsta, kad Lietuvos miškingumą reikia padidinti dviem procentais, ir dėl miškingumo didinimo programos, šis tikslas yra sėkmingai siekiamas (Darnaus vystymosi strategija, 2009).

Analizuojant įvairią literatūrą galima daryti išvadą, kad padėtis Lietuvoje poveikio aplinkai srityje iš esmės pasikeitė tik po 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Dar sovietiniais metais Lietuvoje aplinkos saugojimui buvo skiriamas pernelyg mažas dėmesys, o gamtos saugojimu rūpinosi įvairios aplinkosaugos organizacijos. Poveikio aplinkai vertinimo pradžią, pirmus žingsnius Lietuvoje galima laikyti įvairių statybų projektus, melioracijas ir su gamtos ar kraštovaizdžio pakeitimus, tuomet buvo vykdytas projektinės dokumentacijos pildymas, kuriuo ir buvo vertinamas neigiamas poveikis aplinkai ir numatymas įvairių priemonių, kurios turėtų padėtik to išvengti (Taparauskienė L., 2008).

Lietuvos aplinkosaugos teisinis reglamentavimas neturi gilių šaknų – pirmasis, pagrindinis ir dar iki šiol tebenaudojamas, nors ir buvo koreguotas, aplinkos apsaugą reglamentuojantis teisės aktas priimtas tik 1992 m. – tai Aplinkos apsaugos įstatymas. Aplinkos apsaugos įstatymas – pagrindinis Lietuvos aplinkosaugos teisės dokumentas, kurio pagrindu priimami kiti aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, 1992).

 ekologinė ekspertizė- valstybinė, žinybinė ir visuomeninė (Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, 1992).

Kiekvienas iš šių etapų taip pat turi ir keletą kitų punktų, kurių metu renkama atitinkama svarbi informacija, nagrinįjami komponentai. Pirmame paveiksle matome PAV procedūrą Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad Jungtinėje karalystėje taikoma lygiai tokia pati schema.

  • Microsoft Word 377 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2574 žodžiai)
  • Universitetas
  • Judita
  • Ūkinės veiklos daromo poveikio aplinkai sumažinimo ir atkūrimo priemonės
    10 - 2 balsai (-ų)
Ūkinės veiklos daromo poveikio aplinkai sumažinimo ir atkūrimo priemonės . (2019 m. Birželio 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/ukines-veiklos-daromo-poveikio-aplinkai-sumazinimo-ir-atkurimo-priemones.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 20 d. 11:28
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema