Upės ir ežerai


Pratarmė. Upės. Požeminiai vandenys. Didžiausios upės. Ežerai. Pelkių ežeras. Seklieji ežerai. Gilieji (giliausi) ežerai. Naudota literatūra. Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo – ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas. Lietuvoje yra gausybė vandens telkinių. Jie visi mums yra labai brangūs. Mes turime vertinti visas lietuvos upes ir ežerus. Todėl mes norėtume supažindinti jus visus su lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintumėme ir kad su kiekviena diena augtų noras juos išsaugoti.

Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo – ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas.

Jie visi mums yra labai brangūs. Todėl mes norėtume supažindinti jus visus su Lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiauLietuvoje daug upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Nemažai sraunių upelių, kurių akmenuotose rėvose vanduo net putoja, kitos lėtai plukdo vandenis, jų dugne augantys meldai vos siūbuoja.

šaltinių, maitinamų Lietuvos upių vandens, lygis per metus mažai kinta. Tačiau kai kuriose upėse, stipriau palijus, vanduo liejasi iš krantų. Jis toks drumstas, kad ranką įkišus pirštų nematyti. Tai daugiausia vidurio lygumos upės. Jos ir išteka dažniausiai ne iš šaltinių, o iš pelkių ir pelkučių. Tekėdami upeliai vis platėja. Į juos įteka vis daugiau intakų. Kartais ir be intakų upė platėja, nes į ją įsilieja dugniniai šaltiniai. Intakai būna kairieji ir dešinieji. Jeigu atsistosime upės pakrantėje ir žiūrėsime pasroviui, tai kairėje bus kairysis krantas, o įtekantys upeliai – kairieji, dešinėje – dešinieji. Nėris – nevėžis – dešinieji nemuno intakai, o šešupė – kairysis.

Išskiriame upės aukštupį, vidurupį ir žemupį. Žemupyje upės įtekėjimo vieta vadinama žiotimis. Didžiosios upės prieš įtekėdamos į jūras ar marias išsišakoja į keletą atšakų. Pavyzdžiui, nemunas prieš įtekėdamas į kuršių marias suskyla į upes : atmatą, pakalnę, skirvytę ir giliją. Žemės plotas tarp tų atšakų vadinamas upės delta.

Maži upeliai suteka į vis didesnius upokšnius, šie – į upes, o pastarosios į dideles upes, kurios įteka į jūrą. Upės savo intakais surenka vandenį iš tam tikro ploto, kuris vadinamas upės baseinu. Šešupės baseinui priklauso beveik visa sūduva. Merkio baseinas apima beveik visą dzūkiją. Nemuno baseinui priklauso beveik visa Lietuva. Todėl nemunas pagrįstai vadinamas upių tėvu. Tik keletas šiaurinių ir ritinių upių – venta, mūša, nemunėlis ir kažkurios kitos pabėgo iš nemuno globos. Jos teka į kaimyninę latviją, bet, kaip ir nemunas, įteka į visų mūsų upių globėją – baltijos jūrą.

Priklausomai nuo to, kaip greitai upės teka, koks jų dugnas, kokia dalis iškritusio vandens (lietaus) grioviais grioveliais nugarmėjo į upelius, upes, kita dalis vėl išgaravo ir virto debesimis. Nemažai jo susigėrė į dirvą ir vandens lašeliai nukeliavo tarp smiltelių gilyn.

  • Microsoft Word 15 KB
  • 2012 m.
  • 11 puslapių (2263 žodžiai)
  • Mokykla
  • Nemira
  • Upės ir ežerai
    10 - 2 balsai (-ų)
Upės ir ežerai. (2010 m. Kovo 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/upes-ir-ezerai.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 05 d. 19:15
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo