Užsienio ekonominė politika

Šių tarptautinių santykių reguliavimas – valstybės funkcija, kuri realizuojama formuojant ir vykdant užsienio ekonominę politiką.

Jei valstybės užsienio ekonominė politika yra uždara, vartotojai yra verčiami mokėti didesnę kainą už daugelį įvežamų prekių arba apsieiti be jų, todėl vartotojams sumažėja pasirinkimo galimybė.

Valstybės vykdoma užsienio ekonominė politika įtakoja ne tik vartotojų, bet ir gamintojų interesus, sudarydama arba nesudarydama galimybių parduoti prekes užsienio rinkose. Be to, dėl valstybės vykdomos užsienio ekonominės politikos, šalis, o tuo pačiu ir jos piliečiai, gali tikėtis užsienio valstybių paramautarkija, arba uždarumo siekianti politika, kurios tikslas – valstybės nuo tarptautinės prekybos ir investicijų atsisakymas dėl ekonominių ar politinių priežasčių. Tokio pobūdžio politika šiais laikais yra daugiau teorinė nei praktinė galimybė.

Ekonominė gerovė, kai valstybė užsienio ekonominės politikos pagalba siekia pasinaudoti tarptautinės specializacijos nauda. Dėl to yra siekiama plėsti tarptautinę prekybą, užsienio investicijas, naikinamos kliūtys, trukdančios laisvam prekių, paslaugų, darbo jėgos, kapitalo judėjimui.

Tai kraštutiniai valstybės tikslai, tarp kurių egzistuoja daug kitų, padedančių motyvuoti valstybės vykdomą užsienio ekonominę politiką. Bene svarbiausi iš šių tarpinių tikslų yra.

šalies rinkos gamintojų apsauga nuo importo konkurencijos taikant tarifinius ar netarifinius barjerus. Tai taip vadinamas protekcionizmas, kuriuo siekiama ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis padaryti šalies ūkį kuo mažiau priklausomą nuo tarptautinio ūkio, išsaugoti šalies gamintojus, išlaikyti darbo vietas. Protekcionizmas turi daug formų, nes bet kokia politika, ribojanti importą, jau yra protekcionizmo išraiška.

Didelis užimtumo lygis. Tarptautinė prekyba ir kapitalo judėjimas trikdo šalies ūkį. Valstybė skatina užsienio investicijas: ateina naujas kapitalas, kuriamos naujos darbo vietos (tai gerai), bet išaugusi konkurencija mažina darbo vietų skaičių šalies įmonėse.

Ekonominis augimas (plėtra). Ekonominio augimo svarba verčia visas valstybes vertinti tarptautinę prekybą ir užsienio investicijas kaip priemonę šiam augimui pasiekmokėjimų balanso sureguliavimas, kuris kartais gali būti laikomas pagrindiniu ne tužsienio investicijų politika: ji apima valstybės veiksmus užsienio kapitalo judėjimo ir ilgalaikio skolinimosi atžvilgiu. Tai gali būti užsienio investicijų ribojimas ar jų skatinimas nustatant tam tikrus ribojimus ar lengvatas.