Vincas Krevė. Kodėl V. Krėvė simpatizavo seniems žmonėms?

V. Krėvė apsakymų rinkinyje šiaudinėj pastogėj pavaizdavo xixa. Pabaigos - xxa. Viename apsakyme mes sutinkame seną žydą kušlių, besistengiantį kuo pelningiau parduoti savo silkes, kitame - mažąjį antanuką, smalsiai klausinėjantį mielosios senelės apie jį supantį pasaulį, tokį keistą ir nepažįstamą tačiau ypač mėgstami v. Krėvės personažai - seni žmonės.

Rašytojas supranta senosios kartos pranašumą, įžvelgia jos didžiulį ir nepaprastai turtingą dvasios lobyną, sielos taurumą štai apsakyme bedievis v. Krėvė atskleidžia vainoriaus, praminto kaimo filosofu, apmąstymus, išgyvenimus, troškimus. Šis žilas kaip obelis senelis, net neatmenantis savo nugyvetų metų skaičiaus, yra daug jautresnis ir tauresnis už jaunus kaimo vyrus. Jis sugeba pajusti menkiausio vėjelio dvelkimą, išgirsti laibiųjų smilgų šnarėjimą, suprasti mažų paukštelių giesmininkų kalbą rašytojas suvokia, kad ir vainoriaus tikėjimas yra daug gilesnis ir stipresnis negu jaunosios kartos.