V. Mačernis „Vizijos“ Ketvirtoji vizija

V. Mačernis „Vizijos“ Ketvirtoji vizija.

Ši vizija susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje kalbama apie senolės prisiminimą, perteikiamas jausmas jai, meilė. Antrojoje – senolė jau išėjusi iš šio pasaulio, vaizduojamas ilgesys, namų tuštumas be jos.

„Ketvirtoji“ vizija yra labai svarbi, nes čia įvyksta persilaužimas tamsos ir šviesos kovoje. Pirmosios trys vizijos šviesios ir skaidrios, ir šios vizijos pirmojoje dalyje dominuoja šviesa, tačiau antrojoje dalyje ši kova intensyvėja ir šviesa pralaimi palikdama pasaulį ir lyrinį subjekta juodojo paukščio valdžioje.

Pirmoji dalis. Pirmajame posme kalbama apie ankstyvos vaikystės prisiminimą, kai autorius su senole dviese liko „daboti“ (saugoti) namų. Antrajame – apie namų vaizdą esant senolei: „Didžiajam kambary, prie stalo, pievų, ežerų, pelkynų gėlėmis papuošto,/Iš didelių maldaknygių senolė meldėsi.