Vaikų agresyvus elgesys


Įvadas. AGRESIJA apibrėžimas ir skirstymas. Agresyvaus elgesio priežastys Šeimos ir žiniasklaidos poveikis į agresyvų elgesį. Mokyklos ir bendraamžių įtaka. Išvados. Literatūra.


Viena svarbiausia valstybės vertybių ir ateities perspektyva yra – žmonės. Valstybės perspektyvą lemia gyventojų intelektualumas ir dvasinės vertybės, kurios nuo mažens perduodamos vaikams per ugdymą, švietimą ir socialinį saugumą.

Vienas iš svarbiausių mokyklos uždavinių ir yra išugdyti dorinius mokinius bei stiprus charakterio bruožus. Pastoviai stengiamasi tobulinti ugdymo procesą, skatinanti mokinių norą siekti daugiau žinių bei savarankiškai mokytis.

Kas yra agresija? Yra pateikti tokie agresijos, agresyvaus elgesio ir socialinės agresijos apibrėžimai.

Žinant agresijos apibrėžimus, svarbu žinoti, iš kur kyla agresija, kur jos šaknys. Šis klausimas nuolat iškildavo ir anksčiau. R. Jurkonytė (2010) pabrėžia G. Žukausko išskirtus vaikų ir paauglių agresyvaus elgesio raiškos ypatumus: mėgsta gadinti svetimą turtą; dažnai provokuoja muštynes; žiauriai elgiasi su gyvūnais; žiaurus žmonėms; dažnai meluoja; greitai įsižeidžia, į bet kokią pastabą reaguoja muštynėmis.

Dažniausiai tarp vaikų fizinis smurtas pasireiškia kaip mušimas ranka; mušimas įvairiais daiktais; smogimas, stumdymas; bet koks skausmo sukėlimas kitam objektui; kūno sužalojimo grėsmė (Ž. Arlauskaitė, 2007). Ž. Arlauskaitė pastebi (2007), kad mokykloje vaikų tarpe agresyvus elgesys pasireiškia kaip psichologinė prievarta, tai nuolatinis tyčiojimasis iš kitų mokinių, vaikų daiktų gadinimas, įvairūs gąsdinimai ir grasinimai.

Psichologė Maria Fiurst savo knygoje atskleidžia keletą agresijos aiškinančių apibrėžimų. Dabartynėje visuomenyje agresija dar vadinama smurtu ir žiaurumu. Autorė pamini agresijos vadinamus veiksmus: užsispyrimą, įžeidinėjimą, baudimą, vogimą, baldų laužymą, antausius, šaudymą, žudymą, šantažą, studentų riaušes, karą, nusikalstamumą ir net „kartais perdėtus atsakomuosius įstatymo saugotojų veiksmus“. M. Fiurst teigia, jog agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Psichologė teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų žmonių elgesį. Socialinio išmokimo teorijos pagrindėjo A. Banduros atlikti eksperimentai tą patvirtino. Toks pavyzdys iš jo tyrimų: vaikas šeimoje stebi konfliktines situacijas. Mama pyksta, bet valdosi, tėvas kalba garsiai, greitai ir sarkastiškai. Sūnus pradeda bendrauti su seserimi, dar labiau ją žemindamas, negu tėvas. Jis sarkastiškas. Antra vertus, A. Bandura mano, kad jei emocines reakcijas galima įgyti netiesiogiai stebint simbolius, tai galimas ir atvirkštinis reiškinys. Elgesį galima pataisyti stebint kilniaširdiškus poelgius, pagarbą, bendradarbiavimą.

Viena iš svarbiausiu agresyvaus elgiesio priežaščių yra santykiai šeimoje. L. Pakalkaitė (2002) aiškina, jog vaikai auga agresyvūs, kai jiems trūksta tėvų priežiūros, dėmesio arba tėvų supratingumo. Vaikai kurie pasigenda šilto bendravimo, tėvų kontrolės arba nejaučia savim susidomėjimo atsiduria taip vadinamam agresyvių smurtaujančių vaikų grupėje. Vaikas tampa agresyvesnis, kai šeimoje patiria ir tiesioginę tėvų prievartą – fizinę bei psichologinę.

  • Microsoft Word 36 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2446 žodžiai)
  • Kolegija
  • Justyna
  • Vaikų agresyvus elgesys
    10 - 3 balsai (-ų)
Vaikų agresyvus elgesys. (2017 m. Gruodžio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/vaiku-agresyvus-elgesys.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 23 d. 06:58
×
143 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo