Vaikų, gyvenančių vaikų globos namų šeimynoje, socialinių įgūdžių ugdymas


Įvadas. Socialinių įgūdžių ugdymo sampratos teorinis pagrindimas. Socialinių įgūdžių samprata. Socialinių įgūdžių klasifikacija. Socialinių įgūdžių ugdymas šeimyniniuose vaikų globos namuose. Globos namų šeimynose gyvenančių vaikų socialinių įgūdžių ugdymo svarba. Globos namų šeimynose gyvenančių vaikų socialinių įgūdžių ugdymo metodai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Analizuojant socialinių įgūdžių klasifikaciją, galima pastebėti, kad sistemos nėra vieningos, kaip ir socialinių įgūdžių sampratos. Taip pat pastebima, kad socialiniai įgūdžiai klasifikuojami skirtingai. Daugelis autorių klasifikuodami socialiniu įgūdžius, juos išskiria į smulkesnes įgūdžių grupes. Kiekvieną iš šių socialinių įgūdžių grupę sudaro atitinkamų socialinių gebėjimų kompleksai, kuriuos sieja glaudūs sisteminiai ryšiai (Šniras, 2005; 2006, Šniras, Malinauskas, 2006; Sturlienė, 2007). Raudeliūnaitė (2007) socialinius įgūdžius grupuoja pagal socialines sąveikas, apimančias asmens santykį su savimi, kitais žmonėmis, santykį su veikla. Šios socialinės sąveikos leidžia išskirti intrapersonalinius įgūdžius (savęs pažinimas, savęs vertinimas bei savikontrolė), interpersonalinius įgūdžius (kontakto užmezgimas, verbalinio ir neverbalinio kontaktas, tarpusavio sąveikos sukūrimas ir problemų sprendimo įgūdžiai) ir veiklos bei bendradarbiavimo įgūdžius (veiklos organizavimą, palankios veiklos atmosferos kūrimą, veiklos rezultatų vertinimą) (Raudeliūnaitė, 2007).

Nijolė Sturlienė (2007) programoje „Tiltai“ socialinius įgūdžius skirsto ir apibūdina taip:

1. Esminius socialinius įgūdžius. Tai patys svarbiausi socialiniai įgūdžiai. Kaip teigia R. Malinauskas (2004), keturi esminiai socialiniai įgūdžiai gali būti įvardijami kaip emocinis ekspresyvumas, emocinis jautrumas, socialinis ekspresyvumas ir socialinis jautrumas. Pasak mokslininko, emocinis ekspresyvumas apima bendravimo poreikį, taip pat požiūrį į bendravimą. Emocinis jautrumas yra gebėjimas atpažinti kitų emocijas. Kita vertus, socialinį ekspresyvumą sudaro žodinis išraiškingumas, iškalbos gebėjimas ir gebėjimas inicijuoti pokalbius. Gebėjimas gauti ir suprasti žodinius signalus bei laikytis socialinių taisyklių ir normų yra socialinio jautrumo pagrindinis komponentas. Dar du esminiai socialiniai įgūdžiai yra susiję su bendravimo kontrole. Emocinės kontrolės įgūdis – tai gebėjimas reguliuoti emocinį bendravimą ir nežodinę išraišką. Socialinė kontrolė susideda iš žodinio elgesio reguliavimo, gebėjimo palaikyti pokalbį ir gebėjimo prisistatyti (Malinauskas, R., 2002).

2.1 Globos namų šeimynose gyvenančių vaikų socialinių įgūdžių ugdymo svarba

Atlikta literatūros analizė atskleidė, kad socialinių įgūdžių formavimosi prielaidos yra pakankamai plačiai aptartos teorinėje literatūroje, tačiau konkreti vaikų globos namų socialinė aplinka ne visada įtakoja sėkmingą socialinių įgūdžių įsisavinimo procesą. Į globos namus patenka daugiausia vaikai, priskirtini socialinės rizikos grupėms, todėl ypač svarbu, kad šie vaikai susiformuotų adekvačius socialinius įgūdžius. Profesionaliai parengtas personalas, bei tinkami socialinių įgūdžių ugdymo metodai gali padėti sustiprinti socialinius vaikų įgūdžius.

2.2 Globos namų šeimynose gyvenančių vaikų socialinių įgūdžių ugdymo metodai

Mokymosi aplinka, priemonės, personalas. Mokymosi aplinka turi būti panaši į natūralią, kurioje žmogus turi būti skatinamas pritaikyti mokomą elgesį. Kuo įvairesnėje aplinkoje vyksta mokymas ir kuo daugiau modelių, tuo lengviau pritaikomi tai, ko išmokstama. Šio proceso tęstinumui labai svarbus paskatinimas realiame gyvenime (Kemerienė, S., Mozūrienė, R. ir kt., 2001).

Tačiau K. Samašonok, V. Gudonis (2005) akcentuoja tai, kad pastaruoju metu vis dažniau, siūlydami įvairius socialinių įgūdžių ugdymo būdus, dauguma mokslininkų bei praktikų pirmenybę teikia aktyviam ugdytinių dalyvavimui ugdymo procese. Kaip teigia G. Gedvilienė, V. Zuzevičiūtė (2007), aktyvūs ugdymo metodai leidžia vaikams pasijusti reikšmingiems, moko būti aktyviais ir kūrybingais, skatina vaikus ieškoti naujovių, būti savarankiškiems, išbandyti ir pritaikyti savus gebėjimus, neformaliai spręsti tarpusavio santykius ir elgesio problemas, aktyviai įsitraukti į bendrą veiklą. Taigi ugdant socialinius įgūdžius galima naudoti šiuos aktyvius mokymo metodus.

  • Microsoft Word 47 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (4347 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aušra
  • Vaikų, gyvenančių vaikų globos namų šeimynoje, socialinių įgūdžių ugdymas
    10 - 1 balsai (-ų)
Vaikų, gyvenančių vaikų globos namų šeimynoje, socialinių įgūdžių ugdymas. (2019 m. Lapkričio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/vaiku-gyvenanciu-vaiku-globos-namu-seimynoje-socialiniu-igudziu-ugdymas.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 19 d. 04:45
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema