Vakarų aukštaičiai leksika


Vakarų aukštaičiai. Balsių sistema yra. Labai ryškūs trys. Remdamasis šiais trimis. Vakarų aukštaiči. KAUNIŠKIAI ŠIAULIŠKIAI Bendra ypatybė – išlaiko bendrinės kalbos ą. Kauniškiai (tradiciniai suvalkiečiai). Suvalkiečių vardas atsirado Rusijos aukštosiose mokyklose po 1863 metų pagal Suvalkų gubernijos pavadinimą. Kapsai Pietinė kauniškių dalis – Marijampolės ir Vilkaviškio rajonai. Zanavykai Zanavykų vardas siejamas su Novos upe. Kauniškių fonetiniai ypatumai. Fonetika labai konservatyvi. Labai gerai išlaikomi balsių ilgumai ir įtemptumai. Neryškūs priebalsiai j ir v. Jie gali net ir visai išnykti, pvz. Kauniškių morfologiniai ypatumai. Išlaikyta veiksmažodžio dviskaita (ypač šiaurinėje dalyje – veliuoniškių plote). Būdingas morfologinis trumpėjimas. Žemėje → žemėj (kapsų) ir žemė (zanavykų). Daugiskaitos naudininkas ir įnagininkas yra be s. Daugiskaitos naudininkas ← senosios dviskaitos formos. Yra išlaikyta senesnė V linksniuotės daiktavardžių (priebalsinio kamieno) daugiskaitos vardininko forma. Kauniškių plote užfiksuota labai sena būdvardžio platus vienaskaitos įnagininko forma su platum veidu (plg. Kauniškių kirčiavimo ypatumai. Turi tvirtapradžių galūnių. Labai senas šakninis būdvardžio lygus kirčiavimas. Kauniškių sintaksės ypatumai. Kauniškiai dažniau vartoja galininką su neigiamais veiksmažodžiais, pvz. Kauniškių leksika. Leksika labai turtinga. Daug sinonimų kalboje. Ypač turtingas veiksmažodis. Skolinių labai daug. Gymis – veidas Skersė – sijonas Mizgus – painus Mašina - viryklė. Dėl istorinių, kultūrinių ir socialinių ryšių su Rytų Prūsija gausu germanizmų. Prūsų Lietuvos tarmė (Klaipėdos krašto aukštaičiai). Ši tarmė įamžinta pirmosiose lietuvių kalbos gramatikose. Ši tarmė dar buvo vadinama lietuvninkų vardu. Baltsermėgiai Pavadinimas etnografinis. Striukiai Pavadinimas taip pat etnografinis. Ypatybės o ė. Kauniškių salos. Kauniškių plotui priskiriama ir keletas lietuviškų salų. Šiauliškiai (būdingiausios ypatybės). Kaip ir visame vakarų aukštaičių plote. Visiems šiauliškiams būdingas kirčio atitraukimas. Šiauriau – intensyvus sąlyginis kirčio atitraukimas, t. Dar šiauriau (nuo. Visi šiauliškiai žemaitiškai trumpina galūnes. Didžioji dalis šiauliškių nekirčiuotame skiemenyje neskiria ilgųjų ir trumpųjų balsių. Trumpieji kirčiuoti balsiai. Nedideliame šiauliškių plote (Žagarė – Skaistgiris) yra žinomas labai retas reiškinys – šlekiavimas. Šis reiškinys mėgintas aiškinti baltų genties – žiemgalių – palikimu.


Balsių sistema yra dviejų ilgumų, t. y. yra ilgieji ir trumpieji balsiai. Balsių sistema panaši kaip ir bendrinėje kalboje. Vakarų aukštaičiai labai gerai skiria ilguosius ir trumpuosius balsius, tik apie Joniškį, Kėdainius, Ariogalą (šiaurinėje dalyje) gali atsirasti pusilgiai kirčiuoti, žymimi vidurine priegaide: vi.sas, tu.ri.

Labai ryškūs trys galūnių o, ė tipai: pietuose (-o, -ė): sako, sakė; abipus Nemuno (Šakiai, Vilkija, Raudonė) (-u, -i): saku, saki; šiaurėje (Jurbarkas ir Prūsų Lietuva) (-a, -e): saka, sake.

Remdamasis šiais trimis galūnių tipais visus vakarų aukštaičius Antanas Salys buvo suskirstęs į tris patarmes: vakariečiai pietiečiai – -o, -ė; vakariečiai šiauriečiai – -a, -e; vakariečiai viduriečiai – -u, -i.

KAUNIŠKIAI ŠIAULIŠKIAI Bendra ypatybė – išlaiko bendrinės kalbos ą, ę ir an, am, en, em nepakitusius. Skiriasi: kauniškiai neatitraukia kirčio, šiauliškiai atitraukia.

Suvalkiečių vardas atsirado Rusijos aukštosiose mokyklose po 1863 metų pagal Suvalkų gubernijos pavadinimą. Kapsai ir zanavykai .

Kapsai Pietinė kauniškių dalis – Marijampolės ir Vilkaviškio rajonai. Tai pravardinis pavadinimas pagal žodelių kaip, teip tarimą. Čia sakoma kap, tep.

Fonetika labai konservatyvi. Tik susidūrus dviem balsiams (vaiką atvedė) arba jeigu ilgoje frazėje paskutinis žodis neturi loginio kirčio (močiutė labai mylėjo savo anūkėlį) gali truputį sutrumpėti.

  • MS PowerPoint 867 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 63 puslapiai (2040 žodžiai)
  • Mokykla
  • Jolanta
  • Vakarų aukštaičiai leksika
    10 - 2 balsai (-ų)
Vakarų aukštaičiai leksika . (2018 m. Sausio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/vakaru-aukstaiciai-leksika.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 19 d. 07:45
×