Valiutų keitimas
Bet kurios tarptautinės pinigų sistemos svarbiausi požymiai yra du - valiutos kursas ir mokėjimų balansas. Mokėjimų saldas yra centrinio banko ar kitos autoritetingos pinigų įstaigos sandėrių vertė oficialių rezervų aktyvais - auksu, jav iždo vekseliais. Bankų indėliais, įnašais į tarptautinį valiutos fondą.
Jeigu prekių, paslaugų ir vertybinių popierių importas yra didesnis už prekių, paslaugų ir vertybinių popierių eksportą per kurį nors laikotarpį, šalis turi mokėjimų balanso deficitą, kurį reikia finansuoti parduodant aktyvus arba skolinantis užsienyje. Jei prekių, paslaugų ir vertybinių popierių eksportas yra didesnis už prekių, paslaugų ir vertybinių popierių importą, šalis turi mokėjimų perviršį.
Jav prekių, paslaugų ir vertybinių popierių kainos nuolat yra pagal valiutos kursą lyginamos su kitų šalių atitinkamų prekių paslaugų ir vertybinių popierių kainomis. Kiekvienos šalies prekybininkai stengiasi pasinaudoti bent kiek žymesniu vietinių ir atitinkamų užsienietiškų prekių kainų skirtumu; valiutų kursai sudaro galimybę palyginti ,,chevrolet'' automobilių kainas su '' toyota'' ar '' volkswagen'' kainomis. Panašiai taip kiekvienos šalies gamintojai stengiasi nustatyti, ar jie konkurenciniu požiūriu yra pranašesni užsienio rinkoje dėl žemesnės negu užsienio firmų pardavimo kainos. Tik nedaugelis asmenų ir investitorių keičia rinkoje valiutas dėl to, kad nori turėti užsieninių pinigų; dažniausiai yra kitaip: užsienio valiutos pirkimas yra būtinas tarpinis žingsnis prieš perkant užsienietišką prekę ar vertybini popierių arba prieš teikiant paskolą užsienio valiuta.
Sąlygos, kuriomis prekiaujama nacionalinėmis valiutomis, lemia pasaulio skirstymą į valiutų regionus, pavyzdžiui, jav dolerio regioną, japonijos jenos regioną, vokietijos markės regioną ir kitus nacionalinių valiutų regionus. Jei valiutų kursai būtu tvirti ir tikrai žinomi, tada skirtumai tarp įvairių valiutų būtų nedideli (nebent skirtinga politinė rizika, kad tarptautiniuose sandėriuose bus įvestas vienos ar kitos valiutos keitimo apribojimas), gal tik truputį didesni negu skirtumas tarp dviejų 50 dolerių vertės banknotų ir vieno 100 dolerių vertės banknoto arba skirtumas tarp banknotų, kuriuos yra išleidęs san francisko federalinis rezervų bankas ir niujorko federalinis rezervų bankas. Asmenims ir investitoriams būtų visai nesvarbu, kokia valiuta išreikšti jų aktyvai ir pasyvai.
