Valstybės biužeto analizė ir prognozė


Įvadas. Valstybės biudžeto sudarymas. Biudžeto samprata. Valstybės biudžeto sandara. Valstybės biudžeto tvirtinimo ir vykdymo procedūra. Valstybės biudžeto analizė 2012-2016 m. Valstybės biudžeto faktinių pajamų palyginimas 2012-2016 m. Valstybės biudžeto faktinių asignavimų palyginimas 2012-2016 m. Valstybės biudžeto faktinių pajamų struktūra 2012-2016 m. Valstybės biudžeto faktinių asignavimų struktūra 2012-2016 m. Valstybės biudžeto prognozė. Valstybės biudžeto palyginimas faktinis 2016m. ir planinis 2017 m. Valstybės biudžeto prognozė 2017-2019 m. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiuo laikotarpiu dažnai minima ir žiniasklaidoje aptariama tema yra valstybės biudžetas. Atsivertę laikraščius ar internetinius naujienų puslapius, besibaigiant metams, kiekvieno žmogaus akys pastebi straipsnius apie valstybės biudžetą: mokesčių didinimą, mažinimą ar naujų įvedimą. Kiekvienas Lietuvos gyventojas tiesiogiai ir netiesiogiai susiduria su mokesčių našta, bet nevisi žino kam naudojamos surinktos pajamos. Į savivaldybių ir valstybės biudžetus surinktos pajamos atlieka skirtingas funkcijas ir skirtingai finansuoja tam tikras sritis. Savarankiško darbo metu nagrinėsiu tik Lietuvos valstybės biudžeto asignavimus ir pajamas.

Daugumoje nagrinėtos literatūros manoma, kad žodis biudžetas (angl. budget ̶ krepšelis) yra kilęs iš anglų parlamento papročių. Susirinkę parlamentarai sesijos pabaigoje svarstydavo leidžiamus karaliui rinkti mokesčius. Svarstymo metu iždo kancleris atidarydavo odinį portfelį iš jo išimdavo prašomų karaliaus mokesčių sąrašą. Mokesčių sąrašo išėmimas ir buvo vadinamas biudžetu arba maišelio atidarymu. (E. Buškevičiūtė, 2006) Vėliau, biudžeto sąvoka šiek tiek pasikeitė, bet neprarado pagrindinės savo reikšmės ̶ valstybės pajamų ir išlaidų planas, aprašas.

Dažnai biudžeto deficitą iššaukia tokie veiksniai kaip didelės valstybės investicijos į šalies ekonomikos plėtrą, kriziniai reiškiniai (infliacija, didelės valstybės išlaidos, ekonomikos sąstingis ir kiti) ir politiniai sprendimai. Pasak. E. Buškevičiūtės biudžeto deficito lygis priklauso ir nuo pasirinkto apskaitos metodo: grynųjų pinigų ar kaupiamojo metodo. Anksčiau naudotas grynųjų pinigų metodas, kai gautos pajamos ir išlaidos apskaitomos tik kai jas faktiškai gauna, nepasitvirtino. Kaupimo apskaitos metodas, kai pajamos ir išlaidos registruojamos vos atsiradus atitinkamiems įsipareigojimams, atrodo pranašesnė, nes išsamiau parodoma valstybės veikla. Jau esamam biudžeto deficitui mažinti dažnai valstybė turi skolintis, taip padengdama deficitą. Valstybė turi teisę skolintis iš tarptautinių organizacijų tokių kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir kitų. Taip pat valstybė turi galimybę skolintis Iš Europos kredito agentūrų ar bankų. Tai užtrunka tam tikrą laiko tarpą ir valstybė atrodo nepatraukliai kreditoriams turėdama dideliu įsiskolinimus.

Taigi, valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir asignavimų planas metams. Biudžetas gali būti perteklinis, subalansuotas ir deficitinis.

Taigi, Lietuvos valstybės biudžetą sudaro pajamos ir asignavimai. Pajamos surenkamos mokesčių pagalba ir kitų prievolių. Biudžeto asignavimai tai biudžeto išlaidos, kurios vykdo valstybės funkcijas.

Pagal Lietuvos respublikos finansų ministerijos skelbiamą informaciją valstybės biudžeto finansinių rodiklių projekto rengimo planas apima tris esmines biudžeto projekto rengimo darbų grupes:

Analizuodami pasirinkto laikotarpio, tai yra 2012-2016 m., faktines biudžeto pajamas galime pastebėti jų pokyti. Faktinės biudžeto pajamos tai ankstesnių metų surinktos pajamos iš mokesčių, baudų, sandorių su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimas taip pat Europos Sąjungos skirta parama ir kitomis pajamomis.

Valstybės biudžeto faktinių pajamų struktūra parodo, 2012-2016 metų laikotarpio, procentinę tam tikrų pajamų dalį nuo visų pajamų. Pavyzdžiui kokią dalį užima mokesčiai arba Europos Sąjungos parama. Analizuodami šiuos rodiklius galima nustatyti pajamų svarbą ir įtaką.

Taigi, palyginus 2012-2016 metų faktines valstybės biudžeto pajamas galima teigti, jog nagrinėjamų metų biudžetai panašūs. Tai yra visą 2012-2016 metų laikotarpį daugiausia valstybė pajamų surinko iš mokesčių.

  • Microsoft Word 1146 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (3080 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jūratė
  • Valstybės biužeto analizė ir prognozė
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės biužeto analizė ir prognozė. (2017 m. Gruodžio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/valstybes-biuzeto-analize-ir-prognoze.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 23 d. 04:51
×