Valstybės investicijų politika

Investicijos – tai finansinių išteklių panaudojimas naujam realiam kapitalui kaupti, nacionaliniam produktui kurti (didinti). Investicinės veiklos tikslas yra pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, spręsti ekonomines, ekologines problemas ir investicijos (angl. Invest – įdėti, įnešti) – tai ilgalaikiai kapitalo įdėjimai į turtą arba kokią nors ekonominę veiklą, siekiant gauti pageidaujamą socialinį ekonominį efektą (pvz. , sukurti naujas darbo vietas, spręsti ekfinansinės (portfelinės) investicijos: tai lėšų įdėjmai įsigyjant akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius, indėliai banke. Jų tikslas – gauti pelno. Iš esmės tai finansinių išteklių formos pakeitimas.

Realiosios investicijos: jomis laikomi kapitalo įdėjimai į ūkinės veiklos plėtimą, gamybinės ir negamybinės paskirties objektų statybą, rekonstravimą, techninį pertvarkymą. Jos daromos įsigyjant realų turtą, statant pastatus. Tik šios investicijos kuria bvp. Renetiesioginės: investavimą vykdo kiti asmenys (tarpininkai: fondai, bankai ir pan. ) ir investuojant įsigyjinvesticijų apimtį lemia daug veiksnių [1 papildyta remiantis doc. Valentinavičiaus skaityto kurso investicijų ekonomika paskaitų konspektais (1999-2000m. , te). ].

Gautų pajamų paskirstymas vartojimui ir kaupimui: kai vienam gyventojui tenkančios pajamos yra mažos, tai didelė jų dalis skiriama vartojimui. Pajamų augimas ir santaupų susidarymas skatina ir investicijkreditų palūkanų norma: kuo didenė palūkanų norma, tuo mažiau verta investuoti, nes paprastai yra investuojamos skolintos lėšos.

Numatomi infliacijos tempai: kuo aukštesni infliacijos tempai, tuo didesniu laiprodukcijos pardavimo apimčių santykis su esamais gamybiniais pajėgumais: jei pardavimai didėja, tai gamintojas reaguoja pirmiausiai išnaudodamas rezervinius pajėgumus (be papildomų investicijų). Bet, jei situacija rinkoje yra labai palanki, tada jau reikia papildomų investicijų, nes rezervo nebepakanka. Jei didėja gamybos apimtys, mažėja kaštai, to pasėkoje išauga rentainvesticijų apimtį labai įtakoja ir bendras šalies ekonominis klimatas,

Valstybė, formuodama ir vykdydama investicijų politiką, kartu yra ir investicinio proceso dalyvė (nepriklausomai nuo ekonominio modelio: ar tai būtų komandinė, ar rinkos ekonomika). Valstybė investiciniame procese vaidina dvejopą vaidmenį.

Dalyvio: dažniausiai ji yra finansiškai stipriausias investicinio proceso dalyvis. Valstybė investuoja į stambesnius infrastruktūros objektus, kurdama sąlygas privačioms investicijoms.