Valstybės skolos poveikis šalies BVP Baltijos šalyse


Įvadas. Valstybės skolos poveikio bvp teoriniai aspektai. Valstybės skolos ir bvp sampratos. Valstybės skolos klasifikavimas. Valstybės skolinimosi poreikį skatinantys veiksniai. Valstybės skolos poveikis ekonomikai. Valstybės skolos ir bvp apimties tarpusavio ryšys. Valstybės skolos poveikio bvp baltijos šalyse tyrimas. Lietuvos valstybės skolos ir BVP dinamikos analizė 2005-2015 m. laikotarpiu. Latvijos valstybės skolos ir BVP dinamikos analizė 2005-2015 m. laikotarpiu. Estijos valstybės skolos ir BVP dinamikos analizė 2005-2015 m. laikotarpiu. Valstybės skolos poveikis BVP Baltijos šalyse. Baltijos šalių BVP apimties prognozė 2016 metams. Išvados. Literatūra. Priedai. Priedas.


Turbūt nėra nei vienos valstybės, kuriai iki šių laikų nebūtų tekę pasinaudoti skolinimosi galimybėmis, neatsižvelgiant ar tai būtų užsienio ar vidaus skolintas kapitalas. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad skolinimasis yra neišvengiamas, tačiau skolinimasis gali būti šalies plėtros reiškinys. Skolindamasi šalis tikisi pagerinti savo ekonominę padėtį, sparčiau vystyti užsienio prekybą bei sustiprinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis.

Norint tinkamai įvertinti valstybės skolos poveikį šalies BVP, būtina apibrėžti šių sąvokų reikšmes.

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas valstybės skolą apibrėžia kaip valdžios subjektų, turinčių teisę skolintis, priimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma (LR Valstybės skolos įstatymas, 2011).

BVP yra vienas svarbiausių makroekonomikos rodiklių. BVP rodiklis atspindi valstybės ekonominę padėtį ir padeda palyginti kitų šalių ekonominę situaciją.

Autorius Gutiererez C.M.(2007) teigia, kad į BVP skaičiavimą įtraukiamama ne tik pardavimui skirta produkcija, bet įtraukiamos paslaugos bei produktai, kurie nėra parduodami (sveikatos priežiūra, švietimas, nevyriausybinių organizacijų darbas ir tt. ) .

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Vaškelaitis, V. (2006); Buškeviciutė, E. (2006)

Viena iš pagrindinių priežasčių dėl ko valstybės skolinasi: valstybės biudžeto deficito finansavimas. Būtina nustatyti, kokie dar veiksniai lemia valstybės skolinimąsi bei skolos dydį.

Anot autorės Kazlauskienės (2012) kiekvienos valstybės skolinimosi poreikį lemia trys pagrindiniai veiksniai:

Valstybės skolos apimtims didėjant, didėja ir skolos išmokėjimo tikimybė, tačiau,

pasiekus kritinę ribą, tikimybė pradeda mažėti, nes valstybė rizikuoja toliau skolindamasi, ji gali nebesugebėti grąžinti skolų, kas reikštų valstybės bankrotą.

Baltijos šalių struktūros ir dinamikos analizei naudoti statistiniai duomenys pateikiami 1 priede.

Lietuvos valstybės skolos ir BVP dinamikos analizė 2005-2015 m. laikotarpiu

2015 metai Lietuvai buvo ypatingi – įsivedėme eurą, viešųjų finansų deficitas buvo mažiausias šalies istorijoje, rekordines žemumas fiksavome ir skolinimosi kainos srityje.

Euro įvedimas, palanki šalies ūkio raida, investuotojų pasitikėjimas, Vyriausybės politika bei palanki padėtis tarptautinėse finansų rinkose buvo veiksniai, kurie leido Lietuvai gerokai sumažinti skolinimosi kainą.

Atsakinga biudžeto politika, nuolat gerinamas mokesčių administravimas 2015 metais leido pasiekti mažiausią viešųjų finansų deficitą per Lietuvos istoriją – jis sudarė 0,2 proc. BVP. Skolinimosi aspektu šis rezultatas atspindi pastarųjų kelerių metų tendencijas, kai šalies skolinimosi poreikis didžiąja dalimi siejamas ne su biudžeto deficito finansavimu, o su ankstesnės skolos grąžinimu.

Atlikta Lietuvos BVP vienam gyventojui ir valstybės skolos dinamikos 2005-2015 m. laikotarpiu analizė atskleidė šių rodiklių didėjimo tendenciją. Per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvoje sukurtas BVP, tenkantis 1 gyv., išaugo 104,764 proc. (nuo 6300 iki 12900 eurų). Tuo tarpu valstybės skola išaugo 330,58 proc. (nuo 3701,9 iki 15939,75 mln. eurų). Valstybės skolos augimą lėmė per didėlės Vyriausybės išlaidos bei būtinybė padengti prieš tai pasiskolintą kreditą.

Mažiausias valstybės skolos rezultatas pastebimas 2005 metais( 3701,9 mln. eurų). Maksimalus tuo tarpu 2015 metais, rezultatas siekė 15939,5 mln. eurų.

Didžiausias teigiamas valstybės skolos pokytis pastebimas 2009 metais. Lyginant su 2008 metais, valstybės skola padidėjo 58 procentais. Tuo tarpu BVP vienam gyventojui 2009 metais matomas didžiausias neigiamas pokytis per visą analizuojamą laikotarpį(palyginus su 2008 metais, BVP vienam gyventojui sumažėjo daugiau negu 16 procentų). Šį pokytį nulėmė pasaulinė krizė, kuri paveikė didžiąją dalį valstybių. Pasaulinė krizė ,,privertė“ daugelį šalių daugiau skolintis ir taip padengti padidėjusias valstybės išlaidas.

  • Microsoft Word 236 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (7542 žodžiai)
  • Universitetas
  • Grazina
  • Valstybės skolos poveikis šalies BVP Baltijos šalyse
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės skolos poveikis šalies BVP Baltijos šalyse. (2017 m. Lapkričio 30 d.). https://www.mokslobaze.lt/valstybes-skolos-poveikis-salies-bvp-baltijos-salyse.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 19 d. 11:04
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo