Valstybinė švietimo strategija


Įvadas. Literatūrinė apžvalga. Švietimo sąvoka. Lietuvos švietimo raida. Švietimo Sistema ir jos rūšys. Pasaulio gyventojų išsilavinimo rodikliai. Švietimo tikslai ir principai. Globalus – švietimas. Praktinė dalis. Strategijos aprašymas. Strategijos tikslai. Veiksniai turintys įtakos švietimo tikslų įgyvendinimui. Švietimo strategijos problemos. Švietimo tobulinimo kryptys. Išvados. Rekomendacijos ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas. Išanalizuoti Valstybinę švietimo 2013 - 2022 metų strategiją.

Išanalizuoti strategiją: ją aprašyti, išskirti pagrindinius tikslus, identifikuoti veiksnius, kurie turi įtakos strategijos įgyvendinimui, identifikuoti problemas, išanalizuoti tobulinimo kryptis.

Universalių žmonijos vertybių, tokių kaip teisingumas, pagarba, lygybė, orumas ir kt. supratimas

Gebėjimas bendrauti su įvairios kilmės, socialinio sluoksnio, kitokios kultūros žmonėmis

Lietuvos švietimo sistemai šiandien iškeliami įvairūs uždaviniai, kuriuos sprendžia visos modernios visuomenės. Vienas iš jų – tai įveikti švietimo sistemos inerciją nuodugniai pertvarkant visus tradicinius su švietimu susijusius tikslus. Tai verčia vyriausybę kurti naujas įvairias strategijas.

Galima išskirti keturis veiksnius, kurie daro nemažą įtaką įgyvendinant švietimo tikslus:

1) Švietimo kokybė, apimanti: ugdymo, mokymo, studijų turinį, tai yra programas ir jų

• yra įgyjama mokykloje arba, organizuojant mokyklai, už jos ribų.

Tinkamos švietimo kultūros požymiai yra visuomenės pasitikėjimas švietimu ir pačios švietimo bendruomenės pasitenkinimo ir veiklos prasmės jausmas.

Pagrindines septynias problemas, remiantis dokumentu Valstybinė švietimo strategija 2013 – 2022 m.: tikslai, problemos, tobulinimo kryptys, būtų galima išskirti:

Bendrojo ugdymo kokybė – tai mūsų šalyje mokymosi pasiekimai orientuojasi į vidutinius sugebėjimus ir vidutinius pažymius gaunančius moksleivius, o aukštus įvertinimus gaunančių mokinių nėra tiek daug. Tačiau pirmų – ketvirtų klasių moksleivių pasiekimai yra aukšti, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimai yra gerokai mažesni, lyginant su jaunesnių klasių moksleiviais. To priežastis gali būti nepakankama mokytojų kvalifikacija, metodinių medžiagų stoka, maža kompetencija. Tyrimai rodo, kad labiau yra dirbama su silpnesniais mokiniais, o į stipresnius mokinius dėmesio kreipiama mažiau.

Profesinio mokymo kokybė – profesinėse mokyklose infrastruktūra ir programos yra gana pasenusios, taip pat dėstytojai nėra tinkamai pasirengę, kai kuriems iš jų, kaip ir mokytojams mokykloje, trūksta kompetencijos, reikia keisti metodiką. „Profesinis mokymas vis dar nepakankamai tenkina verslo poreikius, nes mokymo infrastruktūra neatitinka versle taikomų technologijų. Įmonių atstovai, kaip pagrindiniai profesinio mokymo įstaigų absolventų darbdaviai, teigia, kad profesinį mokymą baigę asmenys neturi reikiamų žinių, todėl jiems reikalingas papildomas mokymas darbo vietoje.“

Pedagoginis personalas – mūsų šalyje dauguma mokytojų yra vyresnio amžiaus, tai rodo, kad šiais laikais asmenų norinčių būti mokytojais vis mažėja. Jiems baigus savo darbą ir išėjus į pensiją valstybė gali pritrūkti žmonių, kurie turėtų kompetenciją mokyti ir ugdyti jaunąją kartą. Dar vienas neigiamas dalykas susijęs su vyresniais mokytojais tas, kad jie yra mažiau inovatyvus, kai kurie yra visiškai neinovatyvus, dirba pagal seną nusistovėjusią metodiką. Mūsų manymu tai nėra geras dalykas, ypatingai šiuo laiku, kai pasaulis tampa vis novatoriškesnis.

Prieinamumas ir įtrauktis – ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar darželiuose mieste vietų dažniausiai trūksta, o kaimuose – pakanka. Tik kaime darželius dažniausiai yra sunku pasiekti. Anot šaltinio Lietuva labai atsilieka pagal dalyvavimą ikimokykliniame ugdyme. Kalbant apie neformalų vaikų švietimą, verta paminėti, kad vaikų dalyvavimas jame nėra pakankamas, trūksta įvairių veiklų, kurios galbūt sudomintų vaikus jame dalyvauti. Taip pat

Švietimo kokybę lemia daugelis veiksnių pradedant personalu, baigiant paties moksleivio noru ir kompetencija. Taip pat dėmesį reikia atkreipti ir kiek valstybė skiria lėšų, kad palaikytų ir plėtotų švietimo sistemą. Dokumente (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija 2012), kurį parengė Švietimo ir mokslo ministerija išskiriamos trys pagrindinės švietimo sistemos tobulinimo kryptys:

  • Microsoft Word 639 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 37 puslapiai (4639 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sandra
  • Valstybinė švietimo strategija
    10 - 1 balsai (-ų)
Valstybinė švietimo strategija. (2017 m. Lapkričio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/valstybine-svietimo-strategija.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 21 d. 06:53
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo