Veiksniai darantys įtaką televizorių kainoms


Ekonominis etapas. Televizorių kainų ekonometrinio modelio kintamieji ir duomenys. Statistinis etapas. Grafinė/statistinė duomenų analizė. Heteroskedastiškumo tikrinimas. Autokoreliacijos tikrinimas. Modelio specifikacijos tikrinimas. Išvados. Priedai.


Televizorių kainų nustatymui atrinkome pagrindinius ir svarbiausius veiksnius, kurie galėtų daryti įtaką televizoriaus kainai. Iš viso nagrinėsime 6 veiksnius, iš kurių 3 yra kiekybiniai ir 3 fiktyvūs.

Prie fiktyvių kintamųjų priskyrėme tokias televizoriaus savybes kaip: ar televizorius turi išmaniąją televiziją (Smart TV), ar televizorius turi 3D technologiją, ir ar televizorius yra lenktas.

Iš grafiko matyti, kad daugiausiai pasikartojanti televizorių kaina yra apytiksliai 618 eurų. Įvertinus duomenis, nustatyta, kad 50 stebėjimų televizorių kainų vidurkis yra 641,9 euro, standartinis nuokrypis – 328,11. Pagal statistinius duomenis nustatyta, kad trys stebėjimai yra išskirtis arba anomalijos, t.y. stebėjimai (Eil. Nr. 14 ir Nr. 40). Tolimesni skaičiavimai atlikti pašalinus anomalijas.

Šiame grafike matyt kaip yra išsibarsčiusios televizorių kainos. Televizorių kainos virš 1250 eurų yra anomalijos.

Grafike yra matoma, kaip nuo ekrano įstrižainės dydžio priklauso televizoriaus kaina. Pigiausiai televizorių galima nusipirkti tą, kurio įstrižainė siekia 60 centimetrų, jų kainos siekia 200 eurų. Optimaliausias įstrižainės dydis yra 100 centimetrų, tačiau šių televizorių kainuos varijuoja tarp 400-700 eurų, kaina priklauso ir nuo kitų kintamųjų.

Taigi, visos gautos VIF statistikos reikšmės yra mažesnės už 5, o tai tik dar kartą įrodo, jog šis regresinis modelis nepasižymi multikolinearumu.

Sudarę pradinę regresijos lygtį matome, kokią įtaką daro pasirinkti veiksniai. Tačiau, dalies nepriklausomųjų kintamųjų t reikšmė yra mažesnė už teorinę, kuri yra 2,009. Tai reiškia, kad yra veiksnių, kurie yra statistiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos televizorių kainai.

Norint atrinkti tik tuos veiksnius, kurie yra statiškai reikšmingi atlikome Backward procedūrą.

Šios procedūros esmė – sudaromas regresijos modelis su visais kintamaisiais, tuomet tikrinama ar visi kintamieji statistiškai reikšmingi. Nereikšmingi šalinami ir sudaromas naujas modelis, tai kartojasi tol, kol regresiniame modelyje lieka tik reikšmingi kintamieji.

Atmetimo etapas vyksta nustatant mažiausiai reikšmingą kintamąjį, t.y apskaičiuojama regresijos kintamojo t statistika ir palyginama su teorine t reikšme. Jei apskaičiuotoji t < t teorinė, tai veiksnys atmetamas. Pirmojo etapo metu nustatėme, kad mažiausiai reikšmingas yra skleistinės dažnis, todėl jį ir atmetame.

Antrojo etapo metu sudarėme naują regresijos lygtį. Beveik visi kintamieji tapo statistiškai reikšmingi, išskyrus laisvąjį narį ir Smart TV, todėl reikia perskaičiuoti dar kartą. Šį kartą atmetame Smart TV.

Trečiame etape gavome galutinę regresijos lygtį, kuomet visi kintamieji yra statistiškai reikšmingi, t apskaičiuota > t teorinę (2,009).

Taigi iš pradinės regresijos lygties atmetėme 2 statistiškai nereikšmingus veiksnius, t.y. skleistinės dažnį ir Smart TV.

R2 = 0.88, tai reiškia, kad šis regresinis modelis paaiškina 88% televizorių kainos.

Grafiniu būdu tikrinant heteroskedastiškumą X ašyje yra regresijos apskaičiuotos Y (Televizorių kainų) reikšmės, o Y ašyje, paklaidų tarp faktinių bei apskaičiuotų reikšmių kvadratai. Šiame grafike yra matoma, jog paklaidos turi silpną tendenciją didėti, o tai reiškia jog regresinis modelis nepasižymi heteroskedastiškumu. Determinacijos koeficientas 0.15 taip pat rodo silpną ryšį tarp kainos ir paklaidų.

  • Microsoft Word 106 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3163 žodžiai)
  • Universitetas
  • Justina
  • Veiksniai darantys įtaką televizorių kainoms
    10 - 3 balsai (-ų)
Veiksniai darantys įtaką televizorių kainoms . (2019 m. Lapkričio 20 d.). https://www.mokslobaze.lt/veiksniai-darantys-itaka-televizoriu-kainoms.html Peržiūrėta 2019 m. Gruodžio 07 d. 01:53
×
Nežinai kaip atlikti užduotį? Klausk!