Velnias Lietuvių Tautosakoje

Vienas žmogaus fantazijos padarinių – velnias. Velnią įsivaizdavo labai įvairiai, pavyzdžiui, jo nosies viena skylutė arba visai be skylių. tėvas paliepė pažiūrėti jiems į nosį. Jei nosis be skylių, tai bus velniukai ,- sakoma pasakoje velniukai su statinaitėmis . Pėda taip pat parodydavusi velnišką gymį. užmini ir žiūri – tuščias batas, be pėdos. ( kavalierius tuščiais batais ), o vietoj batų – arklio kanopos ( užteks ir vieno ). Uodega ir ragai velniui buvo prisegti kiek vėliau. Daugelis sakmių rodo, jog velnias buvęs su ragais. velnias ir ropoja, ir keliais eina – vis griūva ir griūva. Susidaužė, visas kruvinas, nusilaužė ir ragus ,- teigiama pasakoje velnio bernavimas . žiūri – kadgi velniukas sėdi su ragiukais ( avinukas ratuose ). Daug sakmių byloja, kad velnias buvęs ir su uodega: ir pamatė, kaip iš po velėnos išlenda rudas kaip rankovė didumo ir rodo uodegą į debesį ( perkūno dovana ).

Daugelyje pasakų ir sakmių velniui prisegama juoda spalva: žiūri – atbėga toks juodas ponaitis ir šaukia juodas velnias ypač įsigalėjo xix – xx a. Toks velnias dažnai minimas patarlėse, priežodžiuose bei mįslėse. Sakoma: visi velniai juodi , tegul bus tavo velnias juodesnis , raudonas liežuvis juodą velnią laižo (ugnis katilą) , ne toks velnias juodas, kaip jį maliavoja .

Velnias buvo laikomas apčiuopiamu, realiu padaru. Dažnai dar buvo vadinamas vokietuku. kai tik sugriaudžia – vokietukas po akmeniu, kai nustoja griaudę – vėl ant akmens vaiposi ir rodo debesiui sėdimąją. Lietuvių pasakojamoje tautosakoje velnią mėgsta vaizduoti kaip ponaitį: jis dažnai su skrybėle, batais arba tiesiog sakoma, kad tai labai gražiai apsitaisęs ponaitis: tik kur buvęs, kur nebuvęs – šmakšt iš karklyno išlindo ponaitis: su lazdele rankoj, su skrybėle ant galvos ( vargšas žmogus ir velnias ). Velnias ponaičio pavidalu vaizduojamas ir pasakose žvejai ir velnias , mat kaip pažino , maloni nakvynė ir kt.

Keletoje sakmių bei pasakų velnias pasirodo kaip žaliai apsirengęs žmogus: ir įdavė bernui žaliasis ponaitis visą maišą sidabrinių pinigų. ( kaip bernas velnią į vestuves kvietė ). Velnias, žaliai apsirengęs, vaizduojamas ir pasakoje tinginys ir velnias : mat žaliajam ponaičiui teko abi karalaitės, iš pavydo sau galą pasidariusios

Kartais velnias vadinamas nelabuoju: ir taip visi liko patenkinti <, nes tai buvo toli gražu ne ponas , o pats nelabasis.