Verslininkystės formos ir rūšys

Bendriausiai verslas galėtų būti apibūdinamas kaip veikla, teikianti naudą verslininkui, tarpininkams ir pirkėjams.

Žmogaus siekimą tapti verslininku formuoja nacionalinė kultūra, vietinės tradicijos, šeima, mokykla, draugai ir panašiai.

Verslumą galima apibūdinti kaip sugebėjimą užsiimti sau ir prekių pirkėjams naudinga veikla. Verslumas – tai vadovavimo ir organizavimo gebėjimai, būtini įmonių savininkams, kad jų įmonė pagamintų daugiau reikiamų prekių bei teiktų paslaugas.

Tapsmo motyvai Veiklos būdų pasikeitimas Tradicinio gyvenimo būdo pasikeitimas Veiklos sferos pasikeitimas Situacijos priverstinis pasikeitimas.

Prestižo veiksniai Nacionalinė kultūra Vietinės tradicijos Šeima Mokykla Draugai, pažįstami Galimybės Valstybės parama Profesinis pasirengimas Patyrimas rinkodaros srityje Pradinis kapitalas Gyvenimo pavyzdžiai.

Verslininkų verslumo įvertinimas turėtų apimti: 1) verslo pasiektus ekonominius rodiklius (pelnas); 2) verslo konkurencijos rinkoje rodiklius (rinkos dalis, paklausa, konkurencingumas); 3) verslininkų savybių sugebėjimų įvertinimą,.

Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija; 2) Prekių mainų abipusė nauda prekių pirkėjui ir pardavėjui; 3) Pelno siekis; 4) Gamybinės komercinės veiklos (verslo) paslaptis; 5) Ekonominė verslo rizika; 6) Visiška ekonominė atsakomybė už verslo rezultatus; 7) Neperžengimas ribos už kurios prekiniai mainai nepriimtini; 8) Prekių pirkėjo ir pardavėjo savitarpio kontrolė.

Priklausomai nuo nuosavybės formos, turtinės atsakomybės laipsnio ir ekonominių santykių įmonės viduje skiriamos trys pagrindinės verslo organizavimo formos:.

Individualus verslas, Ūkinių bendrijų verslas, Akcinių bendrovių verslas.

Privačios nuosavybės, kurių turtas yra privati nuosavybė; valstybinės nuosavybės, kurių turtas yra valstybės nuosavybė; savivaldybės nuosavybės, kurių turtas savivaldybių nuosavybė; mišriosios (partnerystės) nuosavybės, kurių turtas yra mišrios nuosavybės.