Veterinarinė epidemiologija


Bendroji ir specialioji epizootologija. Aprašomoji , analitinė bei eksperimentinė epidemiologija Rizikos veiksniai. Populiacijos samprata , populiacijų rūšys. Imtis ir jos sudarymas , imties dydžio paskaičiavimas , koregavimas. Atrankos būdai atsitiktinė ir neatsitiktinė. Atsitiktinės atrankos rūšys. Epidemiologijos tyrimų objektas. Epidemiologiniai tyrimai , jų klasifikacija. – stebėjimo ir eksperimentiniai. Eksperimentiniai tyrimai. Eksperimentinių tyrimų grupės. Aprašomieji ir analitiniai. Analitiniai tyrimai. Analitinių tyrimų planas. Kohortinis tyrimo būdas. Analitinis atvejo kontrolės tyrimas. Schemos. Taikymas. Šansų paskaičiavimas. Santykinės rizikos paskaičiavimas. Kohortinis tyrimas. Schemos. Taikymas Kohortinis tyrimas. Priežastingumas dedukcinis ir indukcinis metodai. Dedukcinio metodo sandara. Priežasties nustatymo taisyklės pagal. Priežastingumą įtakojantys veiksniai jautrinamieji , įgalinamieji , sukeliamieji stiprinamieji. Būtina ir pakankama priežastis. Paplitimas ir jo paskaičiavimas. Naujų atvejų rizika ir jos paskaičiavimas. Naujų atvejų dažnumas ir jo paskaičiavimas. Šansų santykis ir jo paskaičiavimas. Epizootinio proceso intensyvumas. Ligos protrūkio suvokimas ir jo tyrimas. Ligos protrūkio epidemiologinė analizė Epizootinė grandinė šaltinis , perdavimas , imlūs gyv. Reinfekcija Reinfekcija. Infekcijos formos Infekcinė liga. Sukėlėjų nešiojimas. Imunizuojanti subinfekcija. Infekcinių ligų formos ir eiga. Infekcijos perdavimo būdai ir ją įtakojantys veiksniai. Epizootinis procesas ir jį veikiantys veiksniai. Epizootinis židinys. Kokie gali būti židiniai. Apibūdinti. Infekcinių ligų diagnozavimo metodai. Epidemiologijos ryšys su kitais mokslais dalykais. Infekcinių ligų klasifikavimas. Susirgimų likvidavimas. ? ? Gal tinka Ligos likvidavimas.


Tikslas – kontroliuoti ligas ir jų sukeliamus ekonominius nuostolius, gerinti produktyvumą ir gyvūnų gerovę. Epidemiologijos uždaviniai ir panaudojimas: Nustatyti ligų su žinoma etiologija atsiradimo(pasireiškimo) priežastis. Nustatyti ligų su žinoma etiologija pasireiškimo priežastis;Tirti ir taikyti kontrolės priemones ligoms, kurių etiologija yra nežinoma arba prastai išnagrinėta(Raupų vakcina, GSE, galvijų pleuropneumonija, galvijų maro kontrolė ir kt.). Išaiškinti ligų vystymosi ciklus ir susijusias. Ekosistemas. Planuoti, stebėti ir įvertinti ligų likvidavimo programas(Turi remtis žiniomis apie ligos paplitimą populiacijoje,

Rizikos veiksniai(faktoriai) gali tapti ligos priežastimi pvz tada,kai veikia aktyvus virusas ir pan,tačiau šie faktoriai visada bus vadinami epidemiologiniai rizikos faktoriais,nes sąveikauja su patogenų nešiotojais.Veiksnys-tai bet kas galėjęs būti susijęs su ligos rizika(maistas,kt individas,elgesys ir pan).

1. Analitinių tyrimų pradžia dažniausiai esti aprašomųjų tyrimų duomenys, kurie iškelia tam tikras idėjas hipotezei formuoti ir jai tirti.

2. Priežastinių tyrimų metu aiškiai apibrėžiamas tikslas ir bandoma atsakyti į esminį klausima ar keletą klausimų, o duomenų analizė ir ryšį iškreipiančių veiksnių kontrolė padeda formuoti pagrįstas išvadas.

3. Priežastingumo tyrimuse statistiškia apibendrinti duomenys naudojami tikimybei, kad kiti veiksniai, o ne tie, kuriems nustatyta ryšinė priklausomybė, galėjo sukelti sveikatos pakenkimą, atmesti.

4. Išmatavus efekto dydį ir atlikus jo reikšmingumo tyrimą, hipotezė priimama (nėra statistiškai patikimo skirtumo) arba atmetama (jeigu rezultatas statistiškai patikimas) ir daroma apibendrinamoji mokslinė išvada.

Kohortinis tyrimo būdas – praėjus tam tikram laiko tarpui, vėl tiriama tam tikra ta pati populiacija.

1. Perspektyviojo kohortinio tyrimo metu pirmiausia sveiki gyvūnai ar žmonės yra suskirstomi į dvi grupes, atsižvelgiant į tiriamąjį veiksnį.Toliau šios grupės yra stebimos, registruojami nauji ligos atvėjai.

2. Retrospektyvusis (istorinis) tyrimas. Retrospektyviojo tyrimo atveju, stebimoje grupėja jau yra atsiradę tiriamos ligos (ar kito padarinio) atvejai. Tyrimo metu yra renkami sergančių ir šia liga nesergančių duomenys apie veiksno veikimą. Tačiau laikas ir duomenys rinkimas jau nebesutampa, nes tyrimas yra nukreipiamas į praeitį. Tačiau ir retrospektyvinio kohortinio tyrimo metu grupės suskirstymas į dvi dalis pagrinas yra tiriamojo veiksnio, o ne ligos buvimas.

Kohortinis tyrimas visada pradedamas nuo grupių, veikiamų ir neveikiamų tiriamojo veiksnio, suformavimo. Šaltinių, iš kurių formuojamos grupės, pasirinkimas priklauso tiek nuo mokslinių, tiek ir nuo praktinių tikslų. Kohortiniu tyrimu nustatoma:

Atvejo kontrolės tyrimo tikslas- nustatyti galimas ligų priežastis lyginant tam tikra liga sergančius(atvejai) ir nesergančius individus(kontrolė). Kai rizikos veiksniai yra įvertinami lyginant skirtingą sąlyčio su patogenu laiką tarp individų kurie susirgo(atvejai) ir tarp tų,kurie liko sveiki(kontrolė).Šansai- tai individų, turėjusių kontaktą su patogenu santykis su neturėjusių kontakto su patogenu individų skaičiumi. Atvejų šansai=atvejų,turėjusių kontaktą su faktorium skaičius/atvejų,neturėjusių kontakto su faktorium skaičius. Kontrolės šansai=kontrolė,turėjusių kontaktą su faktorium,skaičius/kontrolė,neturėjusių kontakto su faktorium skaičius.

Santikine rizika-nauju atveju daznumu tarp rizikos veiksnio veikiamu ir neveikiamu gyvunu santykis(kiek kartu dazniau rizikos veiksnio veikiami gyvunai gali sirgti lyginant su neveikiamais.

  • Microsoft Word 36 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (4657 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ernestas
  • Veterinarinė epidemiologija
    10 - 2 balsai (-ų)
Veterinarinė epidemiologija . (2019 m. Spalio 19 d.). https://www.mokslobaze.lt/veterinarine-epidemiologija.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 18 d. 13:47
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema