Veterinarinė radiobiologija


Radiobiologija , as koliokviumas. Atomo branduolio struktūra , nukleonų savybės , branduolinės jėgos , jų savybės. Masės defektas ir nukleonų ryšio energija branduolyje. Radioaktyvumo reiškinys jo rūšys. Radioaktyvaus skilimo dėsnis. Radioaktyviosios šeimos. Radioaktyvaus skilimo dėsnis ΔN λ · N · Δt. DN ~ N dt. DN =  N dt. Branduolių virsmų rūšys ir ypatumai Alfa virsmas. Beta - minus virsmas. Beta (+) virsmas anihiliacija beta virsmai , dalelių savybės. Jonizacijos reiškinio esmė. Elektringųjų dalelių sąveika su medžiaga. Neelektringų dalelių sąveika su medžiaga. Pagrindiniai radiacinės saugos principai. Licencijos darbui su jonizuojančia spinduliuotės šaltiniais gavimo tvarka. Atvirieji uždarieji , nereguliuojami jonizuojačios spinduliuotės šaltiniai. Nereguliuojamieji atvirųjų šaltinių lygiai. Darbo su jonizuojančios pinduliuotes šaltiniais vietų klasifikacija. Reikalavimai darbo vietoms ir jų žymėjimas. Darbuotojų profesinė apšvita. Didžiausios leistinos apšvitos dozės. Gyventojų apšvita nuo naudojamų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių. Avarinė apšvita. Jonizacinis jonizuojančiosios spinduliuotes aptikimo ir registravimo metodas. Jonizacinės kameros ir dujiniai skaitikliai. Scintiliacinis jonizuojančios spinduliuotes aptikimo ir registravimo metodas. Cheminis jonizuojančiosios spinduliuotes aptikimo ir registravimo metodas. Puslaidininkinis , liuminosencinis , kolorimetrinis jonizuojančios spinduliuotes registravimo metodas. Fotografinis ir trajektorinis jonizuojančios spinduliuotes aptikimo metodas 16. Mėginių savitasis ir tūrinis aktyvumas. Aktyvumo vienetai. Sugertoji dozė , kerma , ilginė energijos perdava. Lygiavertė dozė , svorinis jonizuojančios spinduliuotes daugiklis , jo esmė ir reikšmė.


1.Atomo branduolio struktūra, nukleonų savybės, branduolinės jėgos, jų savybės. Masės defektas ir nukleonų ryšio energija branduolyje?

Jau senovės graikai manė, kad atomas yra mažiausia nedaloma dalelė. Jų nuomone, visų medžiagų atomai tokie patys, tik skiriasi jų išsidėstymas ir suslėgimas. Dabar atomai suprantami kaip mažiausios elektiškai neutralios cheminio elemento dalelės, turinčios visas chemines ir fizikines savybes.Atomas sudarytas iš branduolio ir elektronų. Branduoliai sudaryti iš elementariųjų dalelių- protonų ir neutronų-vadinamais nukleonais. Protono elektros krūvis teigiamas, jo masė maždaug 1,6 x 10-27 kg.Protonas yra stabilus.Neutronas yra elektriškai neutralus,jo krūvis lygus 0, o masė apytikriai 1 atomo masės vienetas,neutronas yra nestabilus.Šios dalelės branduolyje gali virsti viena kita ir vadinamos bendru vardu-nukleonais.Branduolio elektros krūvis yra teigiamas ir jo dydis priklauso nuo protonų skaičiaus, Protonu skaičius atitinka cheminio elemento eilės nr.(Z) cheminėje elementų sistemoje. Atomo masė apytikriai atitinka branduolio neutonų ir protonų masės sumą(A). Elektronų, neutronų ir kt. elementariųų dalelių kaip ir elektromagnetinių bangų, energija dažniausiai matuojama elektronvoltais.

Visi bet kurio cheminio elemento atomai turi vienodą skaičių protonų, bet jų neutronų sk. gali skirtis. Todėl galimos skirtingos to paties cheminio elemento branduolių formos.Pvz:. Branduolio viduje vyksta didelės jėgos, kurios laiko protonus ir neutronus. Manoma, kad branduolinės jėgos iškyla procese nepertaukiamo nukleonų keitimosi su dalelėmis, kvantomis. Branduolio jėgos trumpalaikės. Jos žymios tik artimuose nuotuoliuose. Didinant atstumą tarp branduolio dalių, branduolinės jėgos greitai mažėja ir greitai tampa lygios 0. Branduolinės jėgos pasižymi sugeriamom savybėm. Tai yra kiekvienas nukleonas saveikauja su tam tikru skaičiumi kaimyninių nukleonų. Todėl padidinus nukleonų skaičių branduolyje branduolinės jėgos žymiai silpsta.

Masės defektas – branduolio masė visada maženė už dalelių masę (kuo daugiau dedam į branduolį dalelių tuo didesnis masės defektas).Branduoliai kurie turi protonų sk. iki 80 yra stabilūs, jai virš 82 jie visi radioktyvūs, nestabilūs.

Elektronų, neutronų ir kitų elementariųjų dalelių, kaip ir elektromagnetinių bangų, energija dažniausiai matuojama elektronvoltais (eV). Branduolio ryšio energija

Branduolyje protonus veikia didelės elektrinės atostūmio jėgos (maži atstumai tarp

protonų), kurios silpnėdamos siekia ir už branduolio. Elektrines atostūmio jėgas atsveria stiprios branduolinės jėgos, kurios nesiekia už branduolio ribų. Branduolinės jėgos tarp nukleonų pasireiškia per branduolini lauką.

Pasirodo, branduolį sudarančių nukleonų masių suma yra šiek tiek didesnė už branduolio

masę. Šis masių skirtumas vadinamas masės defektu, sudaro branduolio ryšio energiją. Ji

apskaičiuojama pagal Einšteino formulę: ΔE = Δmc2. Vieno nukleono ryšio energija yra apie 8 MeV. Norint suardyti branduolį, reikia nugalėti didžiules branduolines jėgas.

Susidarant branduoliui iš atskirų nukleonų išsiskiria didelė energija, lygi branduolio ryšio energijai.

λ – proporcingumo koeficientas(radioktyvaus skilimo pastovioji) apibūdina tikimybę suskilti vienambranduoliui per 1s. Šis dydis skirtingas įv. radioizotopams. Kuo ši tikimy

ΔN – suskilusių branduolių sk. per tam tikrą laiką; Δt – tam tikras laiko tarpas; dt - be galo mažas laiko tarpas;

dN ~ N dt. Įrašę proporcingumo koeficientą , gauname -dN =  N dt.

Branduoliai,kuriu mases skaicius didesnis uz 208 jie linke skilti alfa virsmu t.y. I aplinka isspinduliuoti alfa daleles.Jei mase zenkliai virsija 208, tai vyksta visa eile virsmu, kol taps stabilus.Sio virsmo metu branduolio mases skaicius sumazeja 4 vnt.,o branduolio kruvis sumazeja 2 vnt. Dideja branduolio neutronu skaicius.Beta virsmo neutronas virsta protonu ir I aplinka isspinduliuojamas elektronas ir antineutrinas.

  • Microsoft Word 51 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (4234 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ernestas
  • Veterinarinė radiobiologija
    10 - 2 balsai (-ų)
Veterinarinė radiobiologija. (2016 m. Spalio 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/veterinarine-radiobiologija.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 17 d. 05:16
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema