Vidaus degimo variklių ir biomasės inžinerija


Įvadas. Varikliai. Varikliams gaminti ir eksploatuoti naudojamos medžiagos. Degalai ir alyvos. Variklio dalys. Blokai galvutės. Švaistiklinis mechanizmas. Alkūninis velenas. Skirstomasis mechanizmas. Aušinimo sistema. Tepimo sistemos. Biokuro rūšys. Biokuras pasaulyje ir Lietuvoje. Biodegalų trūkumai ir privalumai. Privalumai švaresnė aplinka, ir nauda ūkininkams, ir mažėjanti priklausomybė nuo eksportuojamų naftos produktų, ir pigesnės atsinaujinančios kuro atsargos vartotojams. Išvados. Literatūros apžvalga.


Variklio ekonomiškumas priklauso nuo ko, kaip tobulai sumaišomas ir sudeginamas degalų ir oro mišinys cilindre. Visų konstrukcijų varikliai vertinami pagal jų ekonomiškumą ir deginių kenksmingumą. Svarbu kaip variklis įveikia perkrovimą. Didžiausia galia svarbi lenktyniniams varikliams, aviacijoje. Šiandien varikliai sunaudoja 95 proc. neatsinaujinančių degalų pasaulyje. [1]

Korpusinėms detalėms naudojamas pilkasis ketus ( apie 3,5 proc. C ). Jis nebrangus, gerai užpildo formas, lengvai apdirbamas, išlaiko aukštą temperatūrą, turi mažą trinties koeficientą, tačiau yra trapus, mažai laidus šilumai, turi didelį tankį. Iš geresnės struktūros ketaus liejami alkūniniai velenai, švaistikliai.

Iš minkšto, mažai anglinto plieno gaminami skardiniai dingsčiai, filtrų kevalai, vamzdžiai ir neapkrauti varžtai, poveržlės ir kiti gaminiai.

Automatinis plienas turintis apie 0,3 proc. C, naudojamas paprastiems varžtams, kaiščiams, poveržlėms automatinėse staklėse gaminti.

Plienai, kuriuose yra apie 0,4 – 0,6 proc. C, tinka apkrautoms detalėms gaminti. Labai apkrautiems varikliams imami pagerinti priedais plienai.

Iš gryno aliuminio gaminami tarpikliai. Detalėms naudojami jo lydiniai turintys Si, Cu, Ni, Mg. Aliuminis detalės laidžios šilumai, bet dvigubai labiau plečiasi negu plieninės ar ketinės. Jų mechaninis atsparumas, kai t > 400 ° C, labai mažas, todėl karštos detalės aušinamos.

Slydimo guoliams naudojami specialūs lydiniai – babitai, bronzos. Žinomi babitai, kurių pagrindas – alavas, švinas. Šie antfrikciniai lydiniai naudojami padengti įdėklo plieno pagrindą plonu sluoksniu.

Apie 80 proc. degalų yra iš naftos, kita dalis – dujos ir biologinės kilmės (spiritas ir aliejai). Benzinas ir dyzelinas gaunami distiliuojant naftą vakuume ir katalizatoriais . Degaluose yra 83-87 proc. C, kita dalis

  • Microsoft Word 1350 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2412 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jūratė
  • Vidaus degimo variklių ir biomasės inžinerija
    10 - 1 balsai (-ų)
Vidaus degimo variklių ir biomasės inžinerija. (2017 m. Gruodžio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/vidaus-degimo-varikliu-ir-biomases-inzinerija.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 23 d. 00:51
×