Vidiniai ir išoriniai kompiuterio įtaisai

Pavyzdžiui, vykdant sudėties operaciją, aktyvuojamas aritmetinis-loginis įrenginys (ALĮ), kuris, atlikęs operaciją, gali nustatyti rezultato požymius (pvz., pažymėti aritmetinio perpildymo vėliavėlę). Paskutinio veiksmo metu operacijos rezultatai perkeliami į nurodytą atmintinę (procesoriaus registrą ar pagrindinę atmintinę). Baigęs vykdyti vieną instrukciją, procesorius grįžta į pradinę padėtį ir imasi kitos.

Kai kalbame apie procesorių, turime omeny centrinį procesorių. Kiti kompiuterio procesoriai vadinami koprocesoriais.

Kompiuterio sparta priklauso nuo to, kiek bitų duomenų centrinis procesorius geba apdoroti vienu taktu. Pirmieji kompiuterių procesoriai gebėdavo apdoroti vienu taktu keturių bitų duomenis, o vienai operacijai atlikti sugaišdavo keletą sekundžių. Dabartinių kompiuterių procesoriai vieno takto metu jau naudoja 32 arba 64 bitus duomenų ir per sekundę atlieka milijardus veiksmų. Jų taktų dažnis matuojamas gigahercais.

Komandas, reikiamus duomenis, atmintinės ląsteles, kuriose jie laikomi, procesorius randa pagal jų adresus- unikalius dvejetainius kodus.