Viduramžių pasaulėžiūros teocentrizmas


Titulinis lapas. Pagrindiniai terminai. Įvadas. Dvasinis viduramžių visuomenės gyvenimas ir mąstymo savitumas. Teocentrizmo idėjų filosofų darbuose. Asmenybės ir individualumo raida viduramžiais. Teocentrizmas švietime. Išvados. Literatūros sąrašas.


Viduramžiais bažnyčia ypatingai suklestėjo, nes turtingieji aukojo vargšams, statė bažnyčias ir vienuolynus vardan sielos išganymo. Žmonės tikėjo, kad norint išganyti savo sielą, būtina vadovautis tuo, ką sako ir moko Dievas. Juk jis svarbiausias šiame pasaulyje. Žemiškasis gyvenimas buvo laikinas ir svarbus tuo, jog per šį laikotarpį žmogus turėjo stengtis galvoti ir elgtis dorai, taip kaip moko Dievas, dėl to, jog po mirties jo laukė tikrasis ir amžinasis pomirtinis gyvenimas. Ir tik nuo paties žmogaus valios ir pamaldumo priklausė, kas jo laukia po mirties.

Stereotipą, jog viduramžių žmogus- tamsuolis galime išgirsti dar ir šiandien. Tai susiformavo dėl viduramžiais buvusio žemo raštingumo lygio, perdėto prietaringumo ir suvokimo, jog be krikščionybės nieko daugiau gyvenime nėra. Žmogus visa tai, kas įvykdavo gyvenime, aiškindavo Dievo valia, nesistengė ieškoti kitų atsakymų. Jis buvo pats didžiausias autoritetas.

Darbo tikslas- atsakyti į klausimą: Kokį žmogų sukūrė teocentrizmas viduramžiais?

Viduramžiais dauguma žmonių gyveno nedideliuose kaimuose, šalia senjoro pilies, bažnyčios arba vienuolyno. Miestų buvo mažai. Keliavo labai retai, nes kaimus jungė prasti keliai. Tik pirkliai ir pašto žygūnai tai darė. Šiuo laikotarpiu pačios populiariausios buvo piligrimų kelionės lankant šventąsias vietas. Žmonės dažniausiai per visą savo gyvenimą niekur neišvykdavo iš gimtųjų vietų, todėl apie kitus kraštus jie galėdavo išgirsti tik iš pirklių ir keliautojų. Gyvenimas šalia bažnyčios ar vienuolyno lėmė tai, kad krikščionybė buvo svarbiausia žmogaus dvasiniame gyvenime. Norėdamas tapti visuomenės nariu, žmogus turėjo apsikrikštyti- tapti krikščionių bendruomenės nariu.

Tuo metu didžiausią autoritetą ir poveikį visuomenėje turėjo dvasininkai, nes jie buvo raštingi ir labiausiai išsilavinę žmonės. Bažnyčia buvo stipriausias kultūros centras. Vienuoliai perrašinėjo knygas, vienuolynuose kaupėsi didelės bibliotekos. Prie bažnyčių ir vienuolynų kūrėsi pirmosios mokyklos, o popiežius rėmė pirmuosius universitetus. Todėl viskas, kas vyko žmogaus gyvenime, buvo aiškinama Dievo valia. Žmones užgriuvusios nelaimės (sausros, liūtys, badas, įvairios ligos) buvo aiškinamos kaip Dievo bausmė už nuodėmingą gyvenimą. Žmogaus gyvenimas žemėje - laikinas, o jį pakeis amžinasis pomirtinis gyvenimas.

  • Microsoft Word 32 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2065 žodžiai)
  • Universitetas
  • Agne
  • Viduramžių pasaulėžiūros teocentrizmas
    10 - 3 balsai (-ų)
Viduramžių pasaulėžiūros teocentrizmas. (2017 m. Gruodžio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/viduramziu-pasauleziuros-teocentrizmas.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 23 d. 04:59
×