Viešojo sektoriaus kultūros srities valstybės organizacijų analizė


Įvadas. Viešasis sektorius ir valstybinių įstaigų funkcijos. Kultūros viešųjų paslaugų skirstymas. Viešojo sektoriaus kultūros funkcijos finansavimas. Kultūros valstybinių įstaigų pasiskirstymas pagal finansavimo apimtis. Finansavimo pasiskirstymas pagal sumas tenkančias pavaldiniui. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vaidmuo finansavime. Išvados. Naudoti šaltiniai. Priedai.


Temos aktualumas: Viešasis sektorius dažnai traktuojamas, kaip institucijos, kurias išlaiko valstybė ir savivaldybės savų biudžetų lėšomis. Šių institucijų veikla yra vieša, tad informacija apie ją - lengvai prieinama visuomenei, o dėl šios priežasties žmonėms tampa labai paprasta vertinti subjektus pagal pagrindinį jų veiklos kriterijų – efektyvumą. Viešojo sektoriaus analizė ir vertinimas yra labai svarbūs, kadangi visuomenės įnašas į valstybės lėšas skatina rūpintis, jog biudžetinės lėšos būtų naudojamos efektyviai, o eigoje žmonėms būtų suteiktos kokybiškos, valstybinių institucijų siūlomos, paslaugos.

Minėtosios valstybės viešojo sektoriaus organizacijos yra skirstomos pagal vykdomas veiklas į atitinkam skaičių funkcinių grupių. Pasitelkdamos valstybės, bei kitokių šaltinių teikiamą finansavimą jos rūpinasi visuomenės gerove, užtikrindamos turto bei asmens saugumą, komunalinių paslaugų teikiamus patogumus, bendrąją tvarką, finansinę paramą, o taip pat intelektualinį tobulėjimą, kultūros bei etnokultūros puoselėjimą. Pastarąsias paslaugas teikia kultūros ministro valdymo srityje veikiančios valstybei pavaldžios organizacijos, kurios pagal vykdomas veiklas taip pat yra klasifikuojamos. Tad visos valstybės lygmeniu, tampa svarbiu uždaviniu - garantuoti tinkamą kultūros paslaugų pasiūlą gyventojams, tam pasitelkiant reikiamas finansines priemones ir pritaikant jas tikslingam naudojimui.

Darbo tikslas – aptarti viešojo sektoriaus kultūros srities valstybės organizacijų ypatumus ir finansavimą Lietuvoje 2015 m.

Valstybė gali būti apibūdinama kaip sistemiška institucijų visuma, kurią sudaro įstaigos, įmonės bei svarbiausias aspektas – jų veiklai gyvybiškai svarbūs finansiniai resursai. Šios su valstybės priežiūra kryptingai veikiančios institucijos bei jų funkcionavimas, kuris veikia įvairių rūšių interesų vardan, vadinamos – viešuoju sektoriumi. Nors pastarasis terminas turi daug apibūdinimų, tikslingiausiai jį galima apibrėžti, teigiant, jog tai yra vyriausybės vartojimas, investicijos bei išmokos ir šių veiksmų rezultatai.

Viešasis sektorius atlieka nemažai funkcijų, remdamasis savos veiklos reglamentavimu įvairiomis taisyklėmis ir normomis. Jis teikia paslaugas, kurių teikimu privatus sektorius nėra suinteresuotas, o šia veikla verčiasi valstybės viešojo sektoriaus organizacijos. Pastarosios gal būti skirstomos į keletą tipų: valstybės biudžetines įstaigas (ministerijas, Vyriausybės ir jai pavaldžias arba atsakingas įstaigas, įstaigas prie ministerijų), viešąsias įstaigas, kurioms valstybė yra savininkė arba dalininkė, valstybės įmones priklausančias arba atsakingas biudžetinėms įstaigoms bei valstybės kontroliuojamas akcines ir uždaras akcines bendroves. Šiuo atveju analizuojant viešąjį sektorių buvo susikoncentruota ties viena iš jo valstybinių institucijų vykdomų funkcijų, už kurią atsako Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija – kultūra. Tačiau, kaip jau buvo minėta viešasis sektorius yra atsakingas už nemažą apimtį funkcijų, kurios atitinkamai yra priskiriamos ir tam tikroms institucijoms, dažniausiai ministerijoms kuruoti:

Tad viešojo sektoriaus veikla yra esminė valstybės funkcionavime, tačiau jo ir vyriausybės veikla yra naudinga ir būtina abipusiai. Institucijos užtikrina visuomenės gerovę ir atneša mokestines ir kito pobūdžio pajamas valstybei, kai tuo tarpu tos pačios institucijos, vyriausybės organizuojamų procesų dėka gauna valstybės, savivaldybių bei specialiųjų programų finansavimą, be kurio veikla nebūtų įmanoma.

Analizuojamos kultūros funkcijos, viešųjų paslaugų teikimą valstybė užtikrina pasitelkdama biudžetines ir viešąsias įstaigas arba kito tipo paslaugų tiekėjus, kadangi būtent valstybė yra atsakinga už gyventojų bendrosios kultūros ugdymą bei etnokultūros puoselėjimą. Įvertinant tai, kad veikla yra siejama su būtent bendruomenės poreikiais, yra steigiamos, perorganizuojamos bei kontroliuojamos įvairaus pobūdžio programos bei institucijos: kultūros plėtros projektai, muziejai, teatrai, kultūros centrai ir kitos kultūros įstaigos.

  • Microsoft Word 78 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3555 žodžiai)
  • Universitetas
  • Kristina
  • Viešojo sektoriaus kultūros srities valstybės organizacijų analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Viešojo sektoriaus kultūros srities valstybės organizacijų analizė . (2017 m. Lapkričio 30 d.). https://www.mokslobaze.lt/viesojo-sektoriaus-kulturos-srities-valstybes-organizaciju-analize.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 17 d. 12:50
×