Vilniaus kolegijos vykdomosios programos studijų ir mokslo plėtros analizė


Įvadas. Lietuvos mokslo ir studijų sistema. Vilniaus kolegijos veikla. Vilniaus kolegijos lėšų analizė. Išvados. Literatūra.


Lietuvos Respublikoje esanti aukštojo mokslo institucija, priklausanti švietimo sistemai, vykdanti koleginės studijos, plėtojanti taikomuosius mokslinius tyrimus bei profesionalųjį meną, yra Vilniaus kolegija. Šis institucija savo veikloje vadovaujasi statutu, Švietimo įstatymu, Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu bei kitais teisės aktais. Jos veikla apibrėžiama kaip, akademinė, administracinė, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomija, kuri yra grindžiama savivaldos principu bei akademine laisve. Pagrindinė Vilniaus kolegijos veiklos sritis – švietimas, o pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.

Darbo tikslas – atlikti Vilniaus kolegijos vykdomų studijų programų ir mokslo plėtros analizę.

Išanalizuoti Vilniaus kolegijos skirtas lėšas, vykdomoms studijų programoms bei mokslo plėtrai.

Darbo metodai – norminių teisės aktų ir kitų informacijos šaltinių analizė.

Remiantis Lietuvos respublikos Švietimo įstatymu, švietimas apibrėžiamas kaip veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio, savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Švietimo sistemos vystymas ir tobulinimas yra būtina sudedamoji valstybės politikos dalis, siekiant darnaus šalies ūkio ir kultūros vystymosi. Norint Lietuvoje užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, reikia efektyviai naudoti valstybės žmogiškuosius ir materialinius išteklius arba vystyti ilgalaikį stabilumą bei šalies konkurencingumą didinančias sritis. Kuo aukštesnis šalies švietimo lygis, tuo aukštesnis jos žinių potencialas. Šiame įstatyme taip pat yra apibrėžiami ir keturi švietimo sistemos principai, kuriais vadovaujasi už mokslą ir studijas atsakingos institucijos. (žr. 1-ą paveikslą) [2]

Remiantis Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsniu, universitetuose turi būti atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, kada yra plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos universitetinės studijos, teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas bei užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą. Taip pat universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis, norint įdiegti technologines ir socialines inovacijas bei ugdyti asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti. Yra privaloma, kad daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir jų dalykinė bei mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka. Be to, universitetai savo veikloje vadovaujasi statutu, kurį tvirtina Seimas. [1]

Apibendrinant galima teigti, jog švietimas tai veikla, kuri suteikia asmeniui visaverčio, savarankiško gyvenimo pagrindus ir padeda tobulinti bei gilinti savo turimus gebėjimus. Švietimo sistemos vystymas yra viena iš būtiniausių valstybės politikos dalių. O norint Lietuvoje užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, reikia efektyviai naudoti valstybės žmogiškuosius bei materialinius išteklius arba vystyti ilgalaikį stabilumą ir šalies konkurencingumą didinančias sritis. Taip pat, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas apibrėžia švietimo misiją, kuria norima padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą bei tenkinti prigimtinį žmogaus pažinimo troškimą. Be to, Lietuvoje yra išskiriamos keturios svarbiausios švietimo bei mokslo sritys: neformalusis, formalusis švietimas, savišvieta ir švietimo pagalba. Pačios svarbiausios yra formalusis ir neformalusis švietimas, kurios lavina žmogų bei leidžia praplėsti žinias, nes mokslas yra vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo etapų. Lietuvos Respublikoje aukštąjį išsilavinimą galima įgyti, mokantis universitetuose arba kolegijose, kurie yra skirstomi į valstybinius ir nevalstybinius. Universitetų yra 22, o kolegijų Lietuvoje yra 21. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas apibrėžia kad, universitetuose turi būti atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir yra teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. O kolegijose studijos yra orientuotos į profesionalią praktiką ir teikiamas aukštasis koleginis. Valstybė skiria, tiek formaliajam, tiek neformaliajam švietimui, lėšas jų programoms vykdyti, kurias apibrėžia Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas.

  • Microsoft Word 166 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4516 žodžiai)
  • Kolegija
  • Erika
  • Vilniaus kolegijos vykdomosios programos studijų ir mokslo plėtros analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Vilniaus kolegijos vykdomosios programos studijų ir mokslo plėtros analizė. (2019 m. Sausio 15 d.). https://www.mokslobaze.lt/vilniaus-kolegijos-vykdomosios-programos-studiju-ir-mokslo-pletros-analize.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 23 d. 03:44
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema