Vincas Mykolaitis Putinas. Vergas

Būtiškai suvokta laisvės problema tapo kertine v. Kaip teigia a. J. Greimas, laisvė ir humanizmas šia prasme yra sinonimai . Taigi v. Poeto ciklas vergas taip pat interpretuotinas ryškinant dvasios laisvės problematiką - žmogaus problematiką.

žmogaus dramatiškumas cikle gali būti remiamas biografinio motyvo, kurį apibrėžtume, kaip žmogaus, laisvo nuo bet kokių įžadų, motyvą. Noras jaustis kūryboje tik žmogumi galėtų psichologiškai pagrįsti vidinio maišto, kaip kelio į laisvę motyvą. Pirmasis konfliktas, įsibrovęs į v. Mykolaičio - putino asmenybę, sugriovęs jos ramybę ir pusiausvyrą, buvo konfliktas su galingu ir didžiu pasaulio valdovu, su rūsčiuoju senojo testamento dievu. Uždarytas kunigų seminarijos mūruose, poetas turėjo priimti tokias religijos tezes: žmogus yra tik viešpaties vergas, o žemė - tik menka visatos dulkė. Vergo įvaizdžiu cikle išreikštas dramatiškas suvaržyto lyrinio herojaus jutimas. vergo pradžioje patenkame į architektūrinę erdvę. Uždari rūmai turi ir atviros erdvės požymių: šviesūs rūmai , pažiūrėsi - temsta akys nuo žydrumo, / palytėsi - skamba tūkstančiais aidų , esama rysio su atvira erdve: visur atverti vartų vartai . Tie viešpačio namai tai ne tiek išoriniai varžtai, kiek paties susikurta nelaisvė, savo paties sąmonėje pastatytas kalėjimas, širdy tūnąs dvylipumas, paradoksalus likimo prieštaringumas: visur atverti vartų vartai, bet išeit į plačią laisvę negaliu . Galime manyti, kad išorinis spindesys yra susijęs su katalikišku dievybės vaizdavimu, jo meniniu įprasminimu. Tačiau išoriškai tvirtą, spindintį pasaulėvaizdį iš vidaus ardo disonansai, disharmonija, kylanti iš laisvės trokštančios žmogaus prigimties.

Savyje pačiame iš pradžių gyvenęs kaip rūmuos - žmogus pasijunta visiškai svetimas ankštame ir tamsiame kalėjime: gyvenu aš viešpačio namuose, nepažįstamas, užklydęs pakeleivis . Įviesūs rūmai kaip išorinio ekstensyvumo metafora supriešinami su asketišku negaliu : . Išeit į plačią laisvę negaliu , negaliu apimt dangaus šviesių žvaigždžių .