Visuminė paklausa ir jos formavimosi ypatybės Lietuvoje


Įvadas. Visuminės paklausos samprata. Visuminės paklausos kreivės samprata. Visuminės paklausos kreivės formą lemiantys veiksniai. Visuminės paklausos kreivės poslinkius lemiantys veiksniai. Visuminės paklausos formavimosi ypatybės Lietuvoje. Visuminės paklausos skatinimo priemonės. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo tikslas: išanalizuoti visuminę paklausą ir jos formavimosi ypatybes Lietuvoje.

Z. Pagirskienė (2008) teigė, kad makroekonomikos teorijoje, visuminė paklausa ( tai visas prekių ir paslaugų paklausos kiekis šalyje, esant tam tikram (dažnai ( vidutiniam) kainų lygiui. Arba ( prekių ir paslaugų kiekis, kurias norėtų įsigyti vartotojai ( įmonės, valstybė, asmenys tam tikru laiku.

Kaip teigia G. Hubbard ir kt. (2012), ekonomikos požiūriu, visuminę paklausą galima apibūdinti kaip visumą visų individualios paklausos galutinių prekių ar paslaugų ekonomikoje tam tikru laikotarpiu už konkrečią kainą. Visuminė paklausa gali būti vertinama platesniame kontekste kaip visos šalies paklausa.

Literatūroje galima rasti įvairių visuminės paklausos apibrėžimų. Visuminė paklausa dar kitaip vadinama agreguota arba bendroji paklausa. Pasaulyje vyrauja du skirtingi požiūriai į visuminę paklausą. Išsiskiria skirtingame rinkos interpretavime. Klasikų nuomone, kuriai atstovavo A. Smitas bei D. Rikardas, veikiant rinkos svertams, rinkos ekonomika pati pasiekia pusiausvyra esant visiškam užimtumui. Remiantis J. M. Keynes‘o ir jo šalininkų nuomone, rinka pati nepajėgia užtikrinti visiško užimtumo. Visa tam turi padėti vyriausybė.

Bendroji visuminė paklausa gali būti apskaičiuojama atviros ekonomikos modelyje, supaprastintame privačios įmonės modelyje bei mišrios uždaros ekonomikos modeliuose.

Atviroje rinkos ekonomikoje visuminė paklausa (AD) yra visos šalies prekės ir paslaugos, kurias perka tiek rezidentai, tiek ir užsieniečiai (Pagirskienė, 2008).

Matematiškai visuminė paklausa užrašoma kaip atskirų ekonomikos sektorių paklausų suma:

Pasak V. Snieškaus ir kt. (2008) požiūriu, supaprastintame ekonomikos modelyje ( privačioje (be valstybės dalyvavimo, mokesčių, vyriausybės pirkimų, transferinių išmokėjimų) ir uždaroje (be užsienio operacijų) ekonomikoje, kur G=0 ir NX=0, produkcijos vertė yra Y, visuminė paklausa apskaičiuojama kaip namų ūkių ir verslo firmų paklausų suma:

Mišrios uždaros ekonomikos modelyje, kai visuminę paklausą papildo vyriausybės sektorius G, visuminė paklausa apskaičiuojama kaip visų trijų ekonomikos sektorių išlaidų suma:

Kainų lygio nukritimas nuo P1 iki P2 didina kiekį prekių ir paslaugų, kurių pareikalaujama nuo Y1 iš Y2. Yra trys šio neigiamo santykio priežastys. Šitie padariniai skatina išlaidas vartojimui, investicijoms, ir grynajam eksportui. Padidintos išlaidos šitiems produkcijos komponentams reiškia didesnį prekių ir paslaugų kiekį, kurių pareikalaujama.

  • Microsoft Word 1597 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2142 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ingrida
  • Visuminė paklausa ir jos formavimosi ypatybės Lietuvoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Visuminė paklausa ir jos formavimosi ypatybės Lietuvoje. (2019 m. Birželio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/visumine-paklausa-ir-jos-formavimosi-ypatybes-lietuvoje.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 18 d. 02:22
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema