Žemaičiai referatas

Žemaitija (ankzčiau tiesiog Žemaičiai) yra vienas iš Lietuvos etnokultūrinų regionų, taip pat geografinis ir istorinis regionas. Pirmas paminėjimas – 1279 m., kur minimi du žemaičių kunigaikščiai dalyvavę taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Volynės-Galicijos kunigaikštysčių 1215m. Žemaitijos etninio regiono sostine laikomi Telšiai, nors istoriškai Žemaičių žemės centras visad buvęs Medininkų žemėje, Medininkuose (dabartiniai Varniai). Būtent Medininkų žemė buvo nuolatinis kryžiuočių taikinys- į ten vedė daugelis jų žygių, Kai buvo puolami žemaičiai. Medininkuose 1417m. buvo įkurta ir žemaičių vyskupija. Kiti svarbūs žemaitijos centrai buvo Raseiniai, Kražiai ir Šiauliai: šiuose miestuose rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos seimeliai. 1441m. Žemaitija tapo automatiška LDK sudėtyje. Tais pačiais metais Žemaitijai buvo suteiktas oficilus Kunigaikštystės statusas ir ji buvo įkurta į LDK, o vėliau ir į ATR valdovų titulus.