Žemės mokestis Lietuvoje ir Estijoje referatas


Įvadas. Žemės mokesčio instrumentarijus Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio subjektas Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio objektas Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio šaltinis Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio apmokestinimo vienetas Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio bazė Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio tarifas Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio lengvatos Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio ėmimo būdas Lietuvos sąlygomis. Žemės mokesčio nustatymo metodas Lietuvos sąlygomis. Statistika. Mokesčiai Estijoje. Žemės mokesčio subjektas Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio objektas Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio šaltinis Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio apmokestinimo vienetas Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio bazė Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio tarifas Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio lengvatos Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio ėmimo būdas Estijos sąlygomis. Žemės mokesčio nustatymo metodas Estijos sąlygomis. Išvados. Literatūra. Priedai.


Šiandieniniame pasaulyje žemė yra labai vertinama kaip patikimas investicijų šaltinis, todėl svarbu žinoti kokias mokestinės prievoles žemės turėtojams užtraukia įstatymai ir kitas su jomis susijusias detales.

palyginti esminius skirtumus ir panašumus tarp žemės mokesčio Lietuvos sąlygomis ir Estijos.

Tyrimo metodai – teisės aktų analizės, mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų analizės.

Žemės mokesčio apmokestinimo vienetas yra piniginis, t.y. žemės mokestis skaičiuojamas nuo esamos žemės vertės.

Žemės mokesčio bazė - žemės mokestinė vertė. Pagal LR žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnį žemės mokestinė vertė yra:

Žemės mokestis skaičiuojamas taikant procentinį (proporcinį) tarifą, kuris gali būti nuo 0,01 iki 4 procentų. Konkretų tarifą nusistato kiekviena savivaldybė atskirai ir jei panagrinėtume 3 didžiausių Lietuvos miestų (Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos) savivaldybių nutarimus dėl 2017 metų žemės mokesčio tarifų dydžio nustatymo matytume tokius skirtumus: žemės ūkio paskirties žemė Kauno mieste apmokestinama 0,07 procento tarifu, Klaipėdos mieste – 0,16 procento tarifu, o Vilniaus mieste – 0,12 procento tarifu. Pagal LR žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį kiekviena savivaldybė gali nustatyti ir kelis žemės mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

Taip pat tame pačiame straipsnyje pabrėžiama ir tai, jog savivaldybėms nenusistačius jokių žemės mokesčio tarifų iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 d. už sekantį mokestinį laikotarpį, toje savivaldybės teritorijoje būna taikomas 0,01 procento tarifas už atitinkamą laikotarpį.

Pagal LR žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnį žemės mokesčio nemoka šie subjektai:

Taip pat galima paminėti ir tai, kad žemės ūkio paskirties žemei yra taikomas 0,35 koeficientas, t.y. apmokestinama tik 35 procentai mokestinės žemės vertės.

Žemės mokestis imamas tiesiogiai, nes netiesiogiai, vadinasi per kainų sistemą (netiesiogiai imas pridėtinės vertės mokestis, akcizai, muitai).

Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal mokestinio kadastro duomenis. Mokestį apskaičiuoja, užpildo deklaracijas ir iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos, jas mokesčio mokėtojams pateikia apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

Žemės mokesčio procentas nacionalinio biudžeto pajamose lygiai taip pat didėja kaip ir surenkamos pajamos iš žemės mokesčio. Jei nacionalinio biudžeto pajamos 2015 metais išaugo 5,5 procentais lyginant su 2014 metais, tai surinktos pajamos iš žemės mokesčio tais pačiais metais išaugo net 15,5 procentais.

  • Microsoft Word 84 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (1999 žodžiai)
  • Universitetas
  • Martynas
  • Žemės mokestis Lietuvoje ir Estijoje referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Žemės mokestis Lietuvoje ir Estijoje referatas. (2017 m. Lapkričio 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/zemes-mokestis-lietuvoje-ir-estijoje-referatas.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 27 d. 03:44
×
145 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo