Žemės naudojimas


Baigiamojo darbo užduotis. Annotation. Įvadas. Pagrindinių sąvokų, santrumpų sąrašas su paaiškinimais. Literatūros apžvalga. Upynos seniūnijos žemės naudotojai ir žemės naudojimo analizė. Išvados. Literatūra.


Final work is the Šilalė district Upynos township agricultural land.

The paper analyzes the various references and statistics. Statistical data get from National land Office the Ministry of Agriculture, Upynos township agriculture department, also used data from the general agricultural census. The abandoned land analysis to choose the land was to view the area. The paper use literature analysis, statistical generalization and graphic data visualization methods.

Darbo tikslas – išanalizuoti Šilalės rajono Upynos seniūnijos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.

Išanalizuoti žemės naudojimą Upynos seniūnijoje pagal žemės ūkio surašymo duomenis.

Žemės ūkis – viena iš pagrindinių ūkių šakų, apimanti žemės ūkio veiklą.

Žemės ūkio augalų pasėliai – ariamos žemės plotai, kuriuose būna pasėta ar pasodinti augalai einamųjų metų derliui.

Rašant darbą naudotasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, nuostatais, taip pat statistine informacija, kitais norminais aktais ir internetiniais puslapiais. Tačiau siekiant kuo geresnės analizės apie žemės naudojimą Upynos apylinkių seniūnijoje buvo atliekama dokumentų, gautų iš žemėtvarkos skyriaus, analizė.

Visuomenės gyvenimas yra susietas su žeme ir jos naudojimu. Žemės ūkis yra pagrindinė ir svarbiausia gamtos priemonė, maitintoja, visų gėrybių šaltinis ir turtas. Europa yra vienas iš intensyviausiai naudojamų žemynų pasaulyje, kuriame maždaug 80 proc. žemės naudojama apgyvendinimui, gamybos sistemoms infrastruktūroms, žemės ūkiui ir miškininkystei. Europoje žemės naudojimą lemia keli svarbūs veiksniai: gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, poreikio augimas ir ryšys tarp ekonominės veiklos, padidėjusio mobilumo ir transporto infrastruktūros augimo, paprastai lemiantis žemės užėmimą. Žemė yra baigtinis išteklius priklausiant nuo to, kaip ji naudojama, tai nulemia aplinkos pokyčius, kurie daro didelį poveikį gyvenimo kokybei ir ekosistemoms, taip pat infrastruktūros tvarkymui [21].

Žemės naudojimą Lietuvoje reglamentuoja daug įvairių Lietuvos Respublikos įstatymų, tokių kaip Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas[9], Teritorijų planavimo įstatymas [12], Žemės įstatymas, Geodezijos ir kartografijos įstatymas [10], Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas [11], Želdynų įstatymas [14], Aplinkos apsaugos įstatymas [8], Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [4] , ir kiti teisės aktai. Šie įstatymai nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje. Taip pat šiais įstatymais siekiama užtikrinti žemės nuosavybę, išimtinę valstybės nuosavybės teisę į tam tikrą žemę. Nusako žemės naudotojų, savininkų ar juridinių asmenų teises ir pareigas, žemės naudojimo sąlygas, veiklos apribojimus, žemės servitutus bei žemės teisinį registravimą ir administravimą.

Įstatymais žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

žemės naudojimo prioritetą, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą;

Pagal Praną Aleknavičių žemės ūkio naudmenų naudojimui turi įtakos ūkininkavimo lygis, ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Nustatyta, jog deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotai 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. keitėsi labai nedaug, o šio ploto santykis su statistiniu plotu daugiausia priklauso nuo žemės našumo, t. y. galimybės pelningai ūkininkauti. Deklaruoti plotai pagal naudojimo intensyvumą gali būti diferencijuojami į sąlygiškai intensyvius, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvius. Ekstensyviausiai naudojama žemė – tai pievos ir ganyklos, kurių plotai santykinai per dideli, norint aprūpinti žaliaisiais ir stambiaisiais pašarais sumažėjusį galvijų skaičių. Intensyvinant žemės ūkio gamybą, būtina plėsti vienmečių augalų plotus teritorijose, kuriose gamtinės savybės leidžia išarti daugiamečių žalienų plotus. Jie panaudotini javų, rapsų ir kitų prekinių žemės ūkio augalų auginimui. Ten, kur pievų ir ganyklų plotus tikslingiau išsaugoti, jie turėtų būti tvarkomi ir naudojami taip, kad dauguma ūkių galėtų padidinti pieno gamybą ir mėsinių galvijų apimtis. Pagal deklaruotuose plotuose auginamų pasėlių, laikomų pievų ir ganyklų, kitų plotų struktūros tyrimus, sąlygiškai intensyvus žemės naudojimas yra Vidurio Lietuvos regione, vidutiniškai intensyvus – Alytaus ir Vilniaus apskrityse, ekstensyvus – Vakarų Lietuvos regione ir Utenos apskrityje. Pažymėtina tai, kad apie 1 mln. ha deklaruojamų ganyklų ir pievų yra buvusioje ariamoje žemėje. Šalyje šiuo metu pievų ir ganyklų yra apie 1,5 karto daugiau, nei reikia visuose ūkiuose laikomų galvijų, avių ir arklių aprūpinimui žaliaisiais ir stambiaisiais pašarais. Žemės naudojimo intensyvėjimą apibūdinantys rodikliai – prekinei produkcijai skirtų pasėlių plotų didėjimas, pievų, ganyklų ir daugiamečių žolių plotų mažinimas. 2004–2006 m. pievų ir ganyklų dalis žemės ūkio naudmenose sumažėjo nuo 45,7 iki 44,7%, o pūdymai – nuo 7,2 iki 4,8%. Probleminius kaimo plėtros klausimus galime spręsti tik kompleksiškai derinant teritorijų tvarkymo darbus ir valstybės rėmimo priemones [1].

  • Microsoft Word 2311 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 36 puslapiai (7750 žodžiai)
  • Kolegija
  • Veronika
  • Žemės naudojimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Žemės naudojimas. (2017 m. Balandžio 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/zemes-naudojimas.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 18 d. 17:58
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema