Žmogaus evoliucija, analizė


Žmogus. Jump to navigationJump to search. Homo sapiens. Žmonės (Homo sapiensMokslinė klasifikacija. Karalystė. Gyvūnai(/ AnimaliaTipas. Chordiniai(/ ChordataŽinduoliai(/ MammaliaBūrys. Primatai(/ PrimatesInfrabūrys. Beždžionės(/ SimiiformesAntšeimis. Žmogbeždžionės(/ HominoideaŠeima. Hominidai(/ HominidaePošeimis. Tikrosios žmogbeždžionės(/ HomininaeTriba. Hominini(/ HomininiPotribis. Hominina(/ HomininaGentis. Žmonės(/ HomoRūšis. Žmogus(/ Homo sapiensBinomas. Homo sapiensLinnaeus,. Porūšiai. †Homo sapiens idaltu. †Kromanjonietis. †Tauriojo elnio urvo žmonės. /Žmonių populiacijos tankis. Žmogus (Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei. Manoma, kad šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje prieš 140–280 tūkst. M. [1][2]. Žodžio kilmė. Evoliucija. Bendrasis apibūdinimas. Psichologija. Protas ir sąmonė. Seksualumas. Biologija. Žmogaus lytys ir jų skirtumai. Anatomija ir fiziologija. Išnašos. Nuorodos. Žodžio kilmė[redaguoti. Redaguoti vikitekstą]. Žmogus daugumoje pasaulio kalbų yra labai senas žodis. Šios formos šaknys tikriausiai siekia indoeuropiečių prokalbės laikus ir reiškia žemiškasis Kitos paplitusios žmogaus sampratos, atsispindinčios jo pavadinime, yra „Mirtingasis“. Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Žmogaus evoliucija ir Žmonijos istorija. Žmogui giminingiausi primatai yra šimpanzės, kiek mažiau – gorilos, orangutanai ir gibonai. Euarchontoglires. Glires. Graužikai. Kiškiniai. Euarchonta. Scandentia. Primatomorpha. Kaguaniniai. †Plesiadapiformes. Primatai (ir žmogusMaždaug prieš 4–8 milijonus metų (mioceno epochoje) susijungė dvi chromosomos, suformuodamos žmogaus chromosomą. /. Religija ir dvasingumas – kertinis žmonijos kultūros aspektas. Žmogus iš kitų gyvūnų išsiskiria savo protiniais sugebėjimais, kalba, kultūra ir socialiniais ypatumais. Žmogus turi stačią laikyseną, vaikšto ant apatinių galūnių, palikdamas viršutines įvairiai galimai veiklai (taip pat – darbuiŽmonės yra visuomeniniai gyvūnai, gyvenantys sudėtingai suderintose įvairaus lygmens socialinėse bendruomenėse, kurios tarpusavyje bendrauja, bendradarbiauja ir varžosi. Protas – sugebėjimas vertinti mus supantį pasaulį. Patį protą galima pavadinti „Programa“, apdorojančia per jutimo organus atkeliaujančią informaciją. Kadangi informacijos srautai iš žmogų supančios aplinkos yra beribiai, pirmoji apsauginė proto (sąmonės) funkcija palengvina organizmo funkcionavimą atrankinio dėmesingumo bei sąmonės dėka. Protavimas gali būti sąmoningas arba nesąmoningas. Tam tikri prioritetiniai duomenys yra perkeliami į aukštesnį lygį – objektyvų ir subjektyvų nagrinėjimą. Dėl sąmonės žmogus netgi gali apeiti proto sukurtas apsaugas – imti iš naujo pervertinti jį supančią aplinką ar tyčia nesirūpinti savo poreikiais, teikdamas pirmenybę kitų poreikiams. Sąmoningo protavimo pajėgumus nusako sąmoningumo lygis. Esant aukštam sąmoningumui, lengviau ignoruojami primityviai, pernelyg supaprastintai suvokiami aplinkos vaizdiniai, o tai galima laikyti „Momentine nuotrauka“, kuri ne visada yra realybės atspindys. Nustatyta, kad daugiau nei du trečdaliai žmonių turi gana žemą sąmoningumo lygį. Proto ir sąmonės veikla labai svarbi žmogaus gyvenimui – ji prisideda formuojant individo elgesio modelius, bendravimo metodus ir būdus, įvertinant svarbiausius poreikius. Žmogaus įsitvirtinimas įsivaizduojamojo pasaulio centre (vad. Žmogaus seksualumas ne tik užtikrina dauginimosi funkciją ir rūšies išlikimą, tačiau ir lemia socialinius reiškinius, tarpusavio ryšius tarp žmonių ir hierarchiją. Apskritai gyvūnų pasaulyje gėda dėl nuogumo yra būdinga tik žmonėms – beveik visose kultūrose nepriimtina vaikščioti visiškai nuogam, nors toleruojamo nuogumo mastą iš dalies lemia geografinės sąlygos (klimatas) ir mada (pvz. Žmogus (Homo sapiens) – pagrindiniai morfologiniai moters ir vyro požymiai. Žmonija turi dvi lytis – vyrą ir moterį.


Žmogus daugumoje pasaulio kalbų yra labai senas žodis. Senovės lietuvių kalboje būta formos žmuo, etimologiškai (pagal kilmę) artimos lotyniškajam homo (plg. humus ir žemė, hiems ir žiema). Greta formos žmogus, formą žmuo savo raštuose minėjo Mikalojus Daukša „Postilėje“, taip pat Konstantinas Sirvydas „Punktai sakymų“.[3]

Šios formos šaknys tikriausiai siekia indoeuropiečių prokalbės laikus ir reiškia žemiškasis Kitos paplitusios žmogaus sampratos, atsispindinčios jo pavadinime, yra „mirtingasis“

Žmogus iš kitų gyvūnų išsiskiria savo protiniais sugebėjimais, kalba, kultūra ir socialiniais ypatumais. Manoma, kad esminis požymis, skiriantis žmogų nuo kitų gyvūnų, yra abstraktus mąstymas.

Žmonija turi dvi lytis – vyrą ir moterį. Jos skiriasi ne tik biologiniais požymiais (kūno sudėjimu, dauginimosi organais, endokrinine sistema ir kt.), tačiau ir mąstymo, jausmų bei elgsenos požiūriu.

Moterys dar vadinamos dailiąja lytimi (pabrėžiant jų grožį), o vyrai – stipriąja (pabrėžiant jėgą).

Žmogaus kūnas dalijamas į dalis (partes corporis): liemenį (truncus), galvą (caput), kaklą (collum), viršutines galūnes (membrum superius) ir apatines galūnes (membrum inferius).

Kiekviena dalis dalijama į smulkesnes: liemuo į krūtinę (thorax), pilvą (abdomen), nugarą (dorsum), dubenį (pelvis). Pastarasis dalijamas į didįjį ir mažąjį dubenį (pelvis major et pelvis minor).

Žmogaus kūne yra kelios ertmės: kaukolės ertmė (cavitas cranii), krūtinės ląsta (cavitas thoracis), pilvo ertmė (cavitas abdominis), dubens ertmė (cavitas pelvis). Veide yra nosies ertmė (cavitas nasi), burnos ertmė (cavitas oris) ir akiduobės (orbitae).

  • Microsoft Word 72 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (1102 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Dominykas
  • Žmogaus evoliucija, analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Žmogaus evoliucija, analizė. (2021 m. Sausio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/zmogaus-evoliucija-analize.html Peržiūrėta 2021 m. Sausio 23 d. 12:16
×
38 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo