Žmogaus vidinio konflikto raiška dramaturgijoje


Žmogaus vidinio konflikto raiška dramaturgijoje.(V. Šekspyras „Hamletas“, J. V. Gėtė „Faustas“, V. Krėvė „Skirgaila“).


Vidinis konfliktas – žmogiškasis „perpetuum mobile“. Jis atsiranda tik tuomet, kai gyvenimas pradeda tekėti neįprasta linkme, kuomet negalime apsispręsti, kuriuo keliu mums eiti, kokius sprendimus priimti. Tai - žmogaus dvasinė kalba. Literatūroje jau nuo seno tyrinėjamas individo dvasinis pasaulis – jo vidiniai išgyvenimai, jausmai, kančia. Šiuos aspektus galime įžvelgti įvairių epochų rašytojų kūriniuose, pavyzdžiui XVI - XVII amžiaus anglų rašytojo, dramaturgo filosofinio pobūdžio dramoje „Hamletas“, lietuvių literatūros klasiko Vinco krėvės kūrinyje „Skirgaila“ bei apšvietos epochos filosofo J. V. Gėtes dramoje „Faustas“. Minėtų rašytojų kūriniuose vaizduojama veikėjų indvidualistų savojo „aš“ ieškojimai, savigriova, kančia, blaškymasis, kuris veda veikėją skirtingų atomazgų link.

Vilijima Šekspyro, Vinco Krevės bei J. V. Gėtės dramose vidinės dramos reiškiamos monologais bei dialogais. Jie atskleidžia vidinio konflikto priežastis, eigą bei pasekmes, kurios – itin tragiškos.

  • Microsoft Word 32 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1176 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Zyguciukas
  • Žmogaus vidinio konflikto raiška dramaturgijoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Žmogaus vidinio konflikto raiška dramaturgijoje . (2017 m. Lapkričio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/zmogaus-vidinio-konflikto-raiska-dramaturgijoje.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 21 d. 15:42
×