Žvynelinė referatas
Galvoje psoriazės židinių dažnai būna arti linijos, kur baigiasi plaukai. Neretai židiniai išplinta ir į neplaukuotąją odą kaktos, ausų ir sprando srityje. Dėl psoriazės galva nenuplinka. Prasidedant psoriazei paduose ir delnuose, atsiranda sausų, sustorėjusių, pleiskenojančių, dažnai ir sutrūkinėjusių, pustulinių arba erozinių židinių. Sių vietų psoriazę gana sunku gydyti, ypač žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą.
Gleivinės (liežuvio, lūpų, lytinių organų, akių ir kitų) žvynelinė pasitaiko palyginti retai. Susirgus gleivinėje atsiranda balkšvų, neretai rato, linijų ar lanko formos židinių.
Liga nagus pažeidžia apie 30 proc. ligonių. Jei žvynelinė trunka ilgai, nagai pakinta beveik visiems ligoniams. Tuomet nagai nustoja blizgėję, sustorėja, patamsėja, distalinis nago kraštas pakyla nuo nago guolio. Nago plokštelė pasidaro trapi. Dažniau nagas lieka normalios išvaizdos, tik jo paviršiuje atsiranda smulkių duobelių (distrophia punctiformis unguium).
Sąnariai (pirmiausia rankų ar kojų pirštų, o vėliau ir visi kiti) pažeidžiami apie 5 proc. žvyneline sergančių ligonių (arthropathia psoriaticum). Žvynelinė artropatija gali prasidėti nuo stambių sąnarių. Ji paprastai pasireiškia sergant sunkios formos, pustuline ar įsisenėjusia, sunkiai pagydoma odos žvyneline. Ši antra, sunkesnė žvynelinės atropatijos forma dažniausiai pažeidžia klubų, kaklo, kryžkaulio sąnarius. Dėl skausmų, deformacijų ir ankilozės ligonis pasidaro sunkiu ivalidu. Sergant žvyneline, gali prasidėti ir reumatas, bet tuomet būna teigiama Valerio—Rauzo reakcija, sunkesnė artropatija, po oda atsiranda mazgelių. Sergant žvyneline atropatija, beveik visada pažeidžiami ir nagai.
Gana sunku žvynelinės komplikacija yra išplitęs psoriazinis odos uždegimas ir paraudimas, erythrodermia psoriatica. Ji dažnai atsiranda iš progresuojančios žvynelinės stadijos, daugėjant papulių ir joms susiliejant, ypač, kai tuo metu oda dirginama stipriais tepalais, ultravioletiniais spinduliais ir kita. Kartais ji atsiranda dėl neaiškių priežasių. Beveik viso kūno oda būna paraudusi, patinusi, apsitraukusi gausiais, nestipriai prikibusiais žvynais. Sutrikus šilumos reguliacijai (termoreguliacijai), ligonis jaučia šiurpą. Infiltruotoje odoje atsiranda skausmingų įtrūkimų.
Progresinei stadijai būdinga tai, kad atsiranda vis naujų mažų papulių (psoriasis punctata, guttata). Jos didėja, yra raudonos spalvos, nes žvynai dar nespėja jų apdengti. Kartais žvynais būna apdengtas tik papulių centras. Šiai stadijai būdingas ir vadinamasis Kebnerio (Kӧbner), arba izomorfinės reakcijos, fenomenas: traumuotoje odos (operacinio pjūvio, nukasymo, rūbų nutrintoje, vakcinacijos, nudegintoje chemikalais ar spinduliais ir kita) vietoje atsiranda žvynelinis bėrimas. Štai kodėl žvynelininis bėrimas taip dažnai pasirodo ant alkūnių ir kelių. Antra vertus, šis fenomenas rodo, kad progresinėje ligos stadijoje negalima vartoti tepalų ar kitokių odą dirginančių priemonių, taip pat negalima kaitintis saulėje.
Stacionarinei stadijai būdinga tai, kad papulės jau yra monetos didumo ir didesnės, visos apdengtis žvynais. Regresijos stadijos metu išbėrimo elementai yra rato ir girliandų formos (psoriasis figurata). Apie papules atsiranda baltų lankelių (kai jos mažėja nuo kraštų). Tačiau dažnai, dar nepasibaigus regresijos stadijai, atsiranda taško ar lęšio didumo papulių, tai yra liga vėl pradeda progresuoti.
Diferencijuoti žvynelinę reikia nuo į psoriazę panašių sifilidų, nuo raudonosios kerpligės, parapsoriazės, Žibero rožinės dedervinės ir seborėjinio dermatito. Tačiau, išanalizavus klinikinius, o sergant sifiliu, ir bakteriologinius bei serologinius duomenis, galima atskirti minėtas ligas nuo žvynelinės. Žvynelinė diagnozuojama remiantis vadinamaja Aušpico (Asupitz) simptomų triada: stearino išvaizdos, lengvai nukrapštomas žvynas; po juo rožinės spalvos plona epidermių ląstelių plėvė. Ją pakrapščius, papulės paviršiuje pasirodo smulkių kraujo ląšelių. Šio taškinio kraujavimo priežastis yra akantozė: pailgėjusios papulės, kuriose yra kapiliarų, įsiterpia giliai į epidermį ir siekia papulės paviršių, aptrauktą plėvele. Ją nukrapščius, iš kiekvieno spenelio kapiliaro pasirodo mažytis kraujo lašelis.
