Žydai ir Lietuvos Komunistų Partija
Lietuvos komunistų partija nuo kitų partijų skyrėsi ne tik savo programa, bet ir vidaus gyvenimo principais. Ji buvo kuriama kaip rusijos komunistinio judėjimo sudedamoji dalis ir formuojama rusijos komunistų (bolševikų) partijos idėjiniais-teoriniais bei organizaciniais pagrindais. Laikydamiesi bolševikų požiūrio, kad partijos sudėtis yra esminė jos veiklos efektyvumo sąlyga, o kadrai lemia partijos siekių įgyvendinimą, Lietuvos komunistų partijos vadovai pagal vkp(b) ir kominterno direktyvas taip pat reguliavo organizacijos sudėtį, siekė jos gretų socialinio, idėjinio ir politinio grynumo bei organizacinio monolitiškumo, atkakliai stengėsi užkirsti kelią, jų požiūriu, priešiškų socialinių sluoksnių atstovams stoti į partiją, griežtai kovojo su skaldomąja ir frakcine komunistų veikla. Ssrs okupavus Lietuvą, 1940 m. Spalio mėn. Lkp buvo oficialiai įtraukta į vkp(b) ir integruota į jos politinį ir vidaus gyvenimą. Lietuvos komunistų partijos sudėties reguliavimo procesas tapo organizuotas ir griežtai reglamentuotas, jam vadovavo vkp(b). Griežta naujų narių priėmimo tvarka ir 1940 m. Spalio mėn. Pradėtas masinis valymas buvo pagrindiniai partijos sudėties reguliavimo metodai. Jais buvo kryptingai formuojama tokios sudėties marionetinė organizacija, kuri užtikrintų vkp(b) politikos įgyvendinimą okupuotoje Lietuvoje ir būtų patikimas šalies aneksijos ir sovietizavimo įrankis.
Moksliškai ištirti ir įvertinti lkp sudėtį būtina siekiant nustatyti tikrąsias šios organizacijos atsiradimo ir egzistavimo Lietuvoje aplinkybes, jos pobūdį ir Lietuvai nusikalstamos veiklos užsakovus, organizatorius bei vykdytojus. Tik tokia analizė gali atskleisti partijos socialinę bazę, išryškinti Lietuvos gyventojų stojimo į ją priežastis. Dėl ypatingų kai kurių Lietuvos tautinių mažumų pozicijų šioje partijoje visais atžvilgiais svarbu nustatyti, kiek jų buvo tarp Lietuvos komunistų, atskleisti jų orientacijos į komunizmą ir ssrs priežastis. Lkp sudėties kaita taip pat rodo kryptingą bolševikų partinės statybos politiką, kuria buvo siekiama suformuoti Lietuvoje marionetinę, okupacinio ir totalitarinio režimo poreikius visiškai atitinkančią vietinę organizaciją.
Lietuvos istoriografijoje nėra pakankamai ištirti lkp sudėties pokyčiai 1940 m. Palyginti plačiai šia tema rašyta tik sovietinėje lkp istorijos literatūroje. Natūralu, kad čia ji nagrinėta apologetiškai, nutylint į oficialiosios sovietinės istoriografijos rėmus netelpančius ar ją griaunančius faktus ir reiškinius.
