https://www.lsu.lt/wp-content/uploads/2020/04/FU-pamokos-nuotoliniu-b%C5%ABdu.pdf
Fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys Pakartosime gerai žinomą Pasaulio
sveikatos organizacijos (PSO) teiginį, kad medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik 14
apie 10 proc., aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo faktoriai – apie 20 proc., o likusius
50 proc. lemia gyvenimo būdas. Visus žmogaus sveikatą lemiančius veiksnius galima skirstyti į tris
kategorijas:
1. Žmogaus nekontroliuojami veiksniai, nepriklausantys nuo jo norų ir pastangų (lytis, paveldimumas,
konstitucijos tipas, amžius);
2. Iš dalies kontroliuojami veiksniai, kuriuos žmogus savo gyvensena, elgesiu, įvairiomis priemonėmis gali
(ir bando) koreguoti – fizinė ir socialinė aplinka, darbo ir poilsio režimas, psichologinė aplinka šeimoje ir
mokykloje, jaunimo tarpusavio santykiai. Šiai grupei taip pat priklauso kai kurios lėtinės neinfekcinės ir
psichosomatinės ligos, kurias tinkama mityba, fiziniu krūviu, grūdinimusi, psichofizine treniruote,
kryptingu, ilgalaikiu medikamentiniu ir nemedikamentiniu gydymu galima koreguoti ir neleisti joms
progresuoti;
3. Visiškai žmogaus kontroliuojami veiksniai, tiesiogiai priklausantys nuo jo elgsenos ir gyvensenos.
Esminiai sveikos gyvensenos veiksniai yra šie:
➢ racionali mityba,
➢ fizinis aktyvumas (FA),
➢ žalingų įpročių nebuvimas,
➢ grūdinimasis,
➢ racionali darbo ir poilsio kaita,
➢ asmens higiena ir kūno priežiūra,
➢ psichoemocinis stabilumas,
➢ saugios ir sveikos aplinkos kūrimas ir kt.
Sveikatos ugdymo modelis pagal Hagard (1994), schema paimta iš knygos „Mokymas sveikai gyventi:
teoriniai ir praktiniai aspektai“ (Gudžinskienė, 2007).
Sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje turi senas ir geras, tačiau gerokai primirštas
tradicijas. Jau XX a. pradžioje ir tarpukario Lietuvoje Vydūnas (Vilhelmas Storosta), Stasys Šalkauskis,
Antanas Maceina, Karolis Dineika savo filosofinių sistemų pagrindu suformulavo sveiko, darnaus žmogaus
sampratą. 15
Sveikas gyvenimo būdas orientuotas į natūralių adaptacinių žmogaus organizmo galimybių
panaudojimą ir remiasi holistine (gr. holos – visas, visuminis) koncepcija. O fizinis aktyvumas yra būtina
sudėtinė sveiko gyvenimo būdo dalis. Sveikos gyvensenos judėjimas gali būti rekomenduojamas kaip
veiksminga priemonė vaikų ir suaugusių lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijai ir net kai kurių ligų
gydymui. Kaip teigia specialistai, fizinis aktyvumas gali pakeisti nemažai vaistų, tačiau nė vienas vaistas
negali pakeisti fizinio aktyvumo.
Schema paimta iš knygos „Kineziologijos pagrindai“ (Poderys, 2004)
Taigi, galimos trys skirtingos individualios elgsenos kategorijos: sveikatą stiprinanti elgsena, sveikatą
palaikanti elgsena ir sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena.
➢ Sveikatą stiprinanti elgsena yra tokia, kai asmuo, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, sąmoningai
elgiasi taip, kad sveikata stiprėtų arba bent išliktų esamame sveikatos lygyje. Tai yra visų sveikos
gyvensenos veiksnių konkretus įgyvendinimas savo asmeniniame gyvenime.
➢ Sveikatą palaikanti elgsena, susijusi su įvairiomis ligų profilaktikos priemonėmis, priklausančiomis
(arba ne) formaliai sveikatos apsaugos sistemai. Tai profilaktiniai skiepai, sveikatos patikrinimai,
maisto papildų vartojimas ir kita.
➢ Sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip
rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, polinkis be reikalo rizikuoti, su kuriuo sietinas buitinis ir
profesinis traumatizmas ar eismo įvykiai ir pan. 16
Taigi, sveika gyvensena padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą.
Požiūris į sveiką gyvenseną ir elgesio įgūdžiai yra išugdomi tiek vaikams, tiek ir suaugusiems (tik daug
sudėtingiau), o jų lavėjimas priklauso nuo žmogaus nuostatų ir pasirinkimo. Kokią gyvenseną pasirinks
besiformuojanti asmenybė – didelę įtaką turi šeimos, mokyklos, draugų ir visuomenės požiūris.
Nemaža dalis žmonių suvokia judėjimo svarbą ir jo įtaką sveikatai. Prikurta aibės skambių,
solidžių, tarptautinių ar regioninių fizinio aktyvumo programų ir projektų. Tiesa, sistemingas ir kryptingas
fizinis aktyvumas tebėra kiekvieno asmeninis reikalas. Žmonės supranta, jog aktyviai judėdami jie gyvena
turiningiau, sveikiau, linksmiau. Jie tampa ištvermingesni gyvenimo permainoms, atsparesni ligoms, labiau
pasitiki savimi ir nebėra tokie prislėgti gyvenimo rūpesčių.
Kiekvienas mūsų norime būti sveiki ir gražūs, bet norėdami tokiais tapti privalome nuolat skirti laiko
sveikai bei aktyviai gyvensenai.
2021 m.
