Abejingumas

Turbūt visiems gerai žinoma patarlė: lazda turi du galus .

Ne vienas esame patekę į situaciją, kai tenka apsimesti abejingiems ir į viska pažiūrėti pro pirštus. Paprasčiausias pavyzdys: dažnai einant palangoje sutinkame išmaldos prašančius, atrodo paskutinę viltį praradusius, žmones. Dažniausiai į juos pažiūrima ir praeinama, nepagalvojant ką jie dabar išgyvena, kokia jų materialinė padėtis ar sveikata. Tačiau nereikia užmiršti, kad kartais išmaldos prašantys žmonės gali būti alkoholikai, kurie tiesiog pragers gautus pinigus. Bet kodėl mes tokie abejingi? Juk nenorėtume būti ta visuomenės dalis į kurią nekreipiamas dėmesys. Todėl kartais verta pagalvoti dėl savo abejingumo kitų žmonių atžvilgiu.

Nors ir pažvelgiame į save, bandome suvokti, kodėl būname abejingi, deja, dažnai nerandame atsakymo į šį klausimą. Atrodo, lyg ir nėra visiškai abejingų žmonių, tačiau kartais žmogiškumas prasilenkia su tikrove. Abejingumas gali pasireikšti ir kaip baimės protrūkis.