Adamas Smitas - žymiausias XIXa. anglų mokslininkas - ekonomistas

Įvadas. Biografija. „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“. -„Ekonominis žmogus“ ir „nematoma ranka“. A. Smito teorijos. Išvados. Literatūros sąrašas.

Istoriškai susiklostė taip, kad beveik visur, kaip ekonomikos mokslo formavimasis, siejamas su Adamo Smito - didžiausio XIX a. mokslininko - ekonomisto kūryba ir vardu. Šita „žmogiškoji silpnybė“ bus įveikta negreitai, nes nuo kitų mokslų, reikalaujančių supratimą apie šiuolaikines žinias šioje srityje, ekonomikos mokslas sunku suprasti nesusipažinus su teorinėmis pažiūromis kitų ekonominių veikėjų politikoje. Vienas jų, A.Smitas, kuris buvo centrinė to meto figūra.

A.Smitas gimė 1723m. liepos 5d. Škotijoje, Kirklando mieste, kuris randasi netoli sostinės Edinburgo, muitinės pareigūno šeimoje. Nuo vaikystės susidomėjęs mokslu, keturiolikos metų įstojo į Glazdo universitetą, kurį pabaigė po trejų metų. Už gerą mokslą gavo stipendiją savo mokslams tęsti Oksfordo universitete. Ten prabuvo iki 1746 m. Mokymosi lygis neatitiko jo lūkesčių, nes dėstytojai net neskaitė savo paskaitų. Iš Oksfordo A.Smitas grįžo į Edinburgą su noru užsiimti savišvieta ir anglų literatūros bei politinės ekonomikos skaitymu. Jau tada, sprendžiant iš jo paskaitų, jis laikėsi ekonominio liberalizmo ir laisvo prekiavimo principo. 1751m. jis buvo paskirtas logikos profesoriumi Glazgo universitete, o metų gale moralinės filosofu. Dėstė iki 1764m. Didelis mokslinis darbas „Moraliniu jausmų teorija“ išleistas 1759m. išgarsino jį. Kuo toliau, tuo daugiau A.Smitą traukė prie ekonomikos mokslo, kas, iš vienos pusės, buvo susiję su jo dalyvavimu savotiškame Glazgo politinės ekonomikos klube, iš kitos - draugystė su filosofu ir ekonomu D.Humu. 1754m. įvyko lūžis A.Smito gyvenime - jis paliko katedrą ir priėmė pasiūlymą per užsienio kelionę lydėti jauną lordą, iškilaus politiko įsūnį. A.Smitas turėjo materialų susidomėjimą šioje kelionėje, kadangi tai jam garantavo £ 800 per mėnesį iki gyvenimo galo, kas buvo žymiai daugiau už profesoriaus honorarą. Kelionė truko dvejus metus, per kuriuos pusantrų metų prabuvo Tuluzoje, du mėnesius Ženevoje, kur sutiko Volterą ir devynis mėnesius Paryžiuje. Kelionės metu glaudi pažintis su prancūziškais filosofais d‘Alambernu, Gelcenu ir Golbachu taip pat su fiziokratais F.Kenu ir A.Turgo atsispindėjo jo pagrindiniame darbe „Tautų turto ir priežasčių tyrinėjime“, kurį pradėjo rašyti dar Tuluzoje. Grįždamas į Škotiją jis nusprendė pasilikti pas motiną, kur 1767m. parašė knygą „Tautų turtai“, kuri pradėta spauzdinti 1776m. ir dar labiau sutvirtino A.Smito žinomybę. Jį keturis kartus buvo perleidžiama jo gyvenimo metu ir tris kartus po mirties.A.Smito įtaka to meto amžininkams buvo tokia didelė, kad net anglų ministras pirmininkas V.Pitas jaunesnysis paskelbė jį savo mokiniu. Jie ne kartą buvo susitikę. Ir aptarinėję skirtingus finansinius projektus. Vienas iš rezultatų buvo V.Pito 1786m. pirmas liberalus pasirašytas prekybinis susitarimas su prancūzais - Adeno susitarimas, kuris ženkliai pakeitė muitų tarifus. 1778m. sausį A.Smitas buvo paskirtas Škotijos muitų komirasu Edinburge, kur ir dirbo iki gyvenimo galo.