Ar pateisinamos bet kokios priemonės siekiant savo tikslų?

Ar, siekiant pažinti gyvenimą, patirti jo įvairovę, atverti pasaulio paslaptis, pateisinamos bet kokios priemonės? Johano Volfgango Gėtės. „Faustas“.

Žmogus norėdamas patenkinti savo norus, turi būti įsitikinęs, jog tai, nepakenks kitų gyvenimui. Priemonės, siekiant tikslo patirti gyvenimo įdomybes, nėra pateisinamos, jei to siekdamas žmogus elgiasi savanaudiškai, negalvodamas apie kitus. Bandydami rasti savo gyvenimo prasmę, laimę, dažnai visai to nejausdami, o kartais ir sąmoningai, galime sugriauti aplink mus esančio žmogaus pasaulį. Tokius žmogaus klystkelius bei bandymus atrasti save, galima rasti iškiliausio Apšvietos epochos rašytojo, Johano Volfgango Gėtės žymiausiame kūrinyje, filosofinėje poemoje „Faustas“. Tragedijos pagrindinis veikėjas – daktaras Faustas. Jis buvo visų gerbiamas mokslininkas, alchemikas, filosofas. Daktaro noras pažinti pasaulį darėsi vis stipresnis, mokslo žinių jam nebeužteko, todėl puolęs į neviltį sudarė sutartį su velniu ir jam atidavė savo sielą mainais į pažadėtus malonumus, naujus potyrius, aistras, gyvenimo tiesas. Faustas visai nesigaili, jog pasiryžo tokiai kelionei, kadangi, vos jai prasidėjus, kerų pagalba atjaunėja ir sutinka nuostabią, nekaltą, dorą merginą, kurią ją įsimyli.