Architektūros stiliai

Romanika (pranc. romanesque; it. Romanico; vok. Romaniuk – romėniškas). Romaninis menas laikomas pirmuoju vientisu Europos stiliumi, apėmusiu XI a. ir XII a. pr. Šio stiliaus meninius principus ryškiausiai atskleidžia pilių, vienuolynų ir bažnyčių architektūra. Pastatams būdinga griežtos geometrinės formos, proporcingumas, masyvumas, paprastumas, asketiškumas, aukštos vidaus patalpos. Kulto pastatai buvo keturkampiai, kai kada - apskriti centriški, daugiausia su 2 – 5 bokštais. Lygios sienos su mažais langeliais, fasadą puošdavo vienas arba trys portalai, o pusapskritė arka, dominuojanti virš langų ir durų, galerijų ir portalo angų, buvo vienas pagrindinių šio stiliaus bruožų. Statoma iš tašyto akmens, degtų plytų, nuo XII a. pasitaiko mišrių (akmens ir plytų) konstrukcijų. Pastatai daugiausia buvo medinėmis lubomis, bažnyčių interjero dekore dominavo tapyba.