Aromatiniai augalai ir jų savybės
Aromatiniai augalai aromatiniai augalai ir jų savybės. Aromatinių augalų panaudojimo būdai. Liaudies medicina / farmacija. Kosmetika ir higiena. Aromatinių augalų rūšys jų morfologiniai požymiai , išskirtinės savybės ir panaudojimas. Miškinė mėta Mentha longifolia. Išskirtinės augalo savybės ir panaudojimas. Vaistinė melisa Melisa officinalis. Tikroji levanda Lavandula angustifolia. Kvapusis bazilikas Ocimum basilicum. Paprastoji jonažolė Hypericum perforatum. Blakinė kalendra Coriandrum sativum. Paprastasis kmynas Carum carvi. Paprastasis krapas Anethum graveolens. Kvapusis mairūnas Majorana hortensis. Vaistinis čiobrelis Thymus vulgaris. Paprastasis pankolis Foeniculum vulgare. Paprastasis raudonėlis Origanum vulgare. Vaistinis valerijonas Valeriana officinalis. Kvapioji stumbražolė Hierochloe odorata. Paprastosios alyvos Syringa vulgaris. Arbatmedis Malaleuca alternifolia. Tyrimo rezultatų analizė.
Aromatiniai augalai, tai tokie augalai, kurie sintetina eterinius aliejus ir kvapniąsias medžiagas. Šie augalai turi apetitą gerinančių savybių, jie gerina maisto skonį ir kvapą, juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų bei organinių rūgščių, kurie yra ypač naudingi žmogaus organizmui. Dauguma aromatinių augalų yra dekoratyvūs, turi vaistinių savybių. Malonus aromatinių augalų kvapas naikina mikrobus bei stabdo jų vystimąsi. Šių augalų eteriniai aliejai plačiai naudojami parfumerijos, kosmetikos, maisto pramonės, farmacijos bei kitose pramonės šakose. Aromatiniai augalai tinka darželių, mokyklų, ligoninių, sanatorijų teritorijų apželdinimui. Lietuvoje aromatiniai augalai auga savaime ir yra auginami (JABLONSKIS, 1989).
Gamtoje nėra nei vieno augalo, kuris neturėtų kokio nors kvapo. Visi į kvapus reaguoja skirtingai ir veikia jie taip pat visus skirtingai. Kvapai skirstomi į :
Lietuvoje eterinius aliejus ir kvapniąsias medžiagas sintetina notrelinių (Lamiaceae), salierinių (Apiaceae), astrinių (Asteraceae), erškėtinių (Rosaceae), mirtinių (Myrtaceae), pušinių (Pinaceae), kiparisinių (Cupressaceae) ir bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšys. Aromatinių augalų skleidžiami kvapai turi didelę įtaką žmonių darbingumui, psichinei būklei ir pan.
Jugoslavijos mokslininkai nustatė, kad, pavyzdžiui, pušų (Pinus), levandų (Lavandula) ir gvazdikmedžių (Syzygium) kvapai stimuliuoja darbingumą. Muskato (Myristica) kvapas skatina deguonies apykaitą, o mėtų (Mentha), rožių (Erysipelas), cinamonų (Cinnamomum) ir citrusų (Citrus) kvapai kaip tik, atvirkščiai, slopina. Malonūs kvapai dažnai gali padidinti žmogaus odos temperatūrą, pagerinti regėjimą, sumažinti kraujospūdį, sulėtinti pulsą (JABLONSKIS, 1989). Aromatiniai augalai ir jų eteriniai aliejai labai plačiai buvo ir iki šiol yra naudojami religinėse apeigose. Taip pat yra tokių aromatinių augalų, kurie kenkia žmogaus organizmui arba yra mirtini. Pavyzdžiui, penki gramai mėtų (Mentha) eterinio aliejaus gali pakenkti suaugusio žmogaus nervų sistemai, o vaikui tai yra mirtina dozė. Būtent dėl to yra nepatartina valgyti daug mėtinių saldainių. Pakalnutės (Convallaria) – nuodingas augalas tiek žmogui, tiek gyvūnui. Jų nepatartina laikyti namuose ar kitose uždarose patalpose.
Aromatiniai augalai turėtų būti saugomi ir tausojami dėl savo plačių panaudojimo galimybių (JABLONSKIS, 1989).
Parfumerija, kosmetika, farmacija, maisto pramonė – tai tik nedidelė dalis, kur galima panaudoti gausybę įvairiausių aromatinių augalų rūšių.
Nuo senų laikų aromatiniai augalai buvo naudojami įvairiose srityse. Remiantis įvairių autorių parengtais literatūros šaltiniais, galima išskirti kelias geriausiai žinomas aromatinių augalų panaudojimo sritis, kuriose iki šiol plačiai naudojami aromatiniai augalai:
Aromaterapija. Gydymas aromatiniais eteriniais aliejais yra vadinamas aromaterapija. Šis terapijos būdas yra atkeliavęs iš senų laikų, Persijos ir Egipto valstybių. Yra išskiriami du aromaterapijos būdai: kvėpavimas eteriniais – aromatiniais aliejais arba jų įtrinimas į odą. Aromaterapija yra skirta žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis ir kūno bei proto pusiausvyros atstatymui (National Geographic, metai). Aromaterapija tai puikus būdas suteikti namams jaukumo, o tuo pačiu ir pagerinti savo savijautą, nuotaiką – atsipalaiduoti.
