Astronominiai prietaisai ir observatorijos

Saulę, mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Jau net ankstyvajame žalvario amžiuje žmogus statė primityvias observatorijas dangaus kūnams stebėti, manoma kad megalitinis statinys stounhendže ir yra vienas iš ankščiausių europoje statinių dangaus kūnams stebėti. Jo pagalba žmonės sudarinėdavo kalendorius.

Vystantis civilizacijai vis augo žmogaus domėjimasis dangaus kūnais. Žmogus vis išrasdavo naujesnių, tobulesnių prietaisų savo poreikiams patenkinti. Taip atsirado daugybė astronominių prietaisų: astroliabija, kvadrantas, ir daugelis kitų.

Bet didžiausią revoliuciją astronomijoje įvyko1610 metais, kai galilėjo galilėjus sukonstravo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų. Tada žmogus galėjo pažvelgti į dangaus kūnus iš arčiau.

šio darbo tikslas aptari įvairius astronominius prietaisus, bei jų veikimo būdus.

Pirmoje dalyje aptarsime teleskopą, jo rūšis ir veikimo principą. Taipogi pakalbėsime ir apie didžiuosius p teleskopas - optinis prietaisas surinkti šviesai ir suformuoti kosminių objektų vaizdus. Yra trijų tipų - veidrodiniai (reflektoriai), lęšiniai (refraktoriai) ir veidrodiniai - lęšiniai (šmidto ir maksutovo sistemų teleskopai).

Teleskopas yra pagrindinis astronomų instrumentas. Be jo mūsų žinios būtų labai ribotos, nes kiti instrumentai, pavyzdžiui, veikiantys spektroskopo principu, yra susiję su teleskopu, kuris surenka jiems reikalingą šviesą. Daug metų didžiausias pasaulyje buvo 508 cm skersmens maunt palomaro observatorijos (jav) reflektorius, pastatytas džordžo eterio heilio (1868-1938m. ) iniciatyva. Heilio šūkis daugiau šviesos! galioja ir dabar, nes astronomai stengiasi pteleskopai yra dviejų rūšių - refraktoriai ir reflektoriai. Ir vieni, ir kiti turi savo pranašumų, bet, deja, ir trūkumų. Refraktoriai buvo sukurti xvii a. I dešimtmetyje. Juos naudojo galilėjas galilėjus (1564-1642m. ) ir jo amžininkai. Dangaus kūno šviesa krinta į tam tikros formos refraktoriaus lęšį, vadinamą objektyvu; jis fokusuoja šviesos spindulius. Gautas atvaizdas didinamas antruoju lęšiu, kuris vadinamas okuliaru. Kuo didesnis objektyvas, tuo daugiau šviesos surenka teleskopas: 15,2 cm refraktoriaus (refraktoriaus su 15,2 cm skersmens objektyvu) šviesos galia dukart didesnė negu 7,6 cm refraktoriaus.

Objektyvo paskirtis - surinkti kuo daugiau šviesos, o atvaizdą didina okuliaras. Kiekvienas teleskopas turi kelis okuliarus, kuriuos prireikus galima keisti. Kokį okuliarą naudoti, lemia surinktos šviesos kiekis.