Augaluose esantys toksinai
Fitoaleksinai (gr. phyton – augalas, alexo – atremiu ataką) arba fitoncidai -tai grupė genetiškai susijusių augalų imuninės sistemos junginių, kurios apsaugo juos nuo žolėdžių gyvūnų bei kitų augalų konkurencijos.
Rizitinas – išskirtas iš bulvių (gamina bulvių rūdimis apkrėstų augalų ląstelės.)
Kai kurie augalai kaupia cheminius junginius, stabdančius gyvūnams reikalingų medžiagų įsisavinimą, arba šios medžiagos kaip toksinai neigiamai veikia sveikatą.
Proteinazių inhibitoriai sudaro patvarius kompleksus su virškinamojo trakto fermentais tripsinu, chimotripsinu ir juos inaktyvuoja. Proteinazių inhibitorių būna ir kituose augaluose, tačiau daugiausia randama pupelėse, sojose ir žemės riešutuose. Sojų pupelėse yra kelių rūšių proteinazių inhibitorių, iš jų ne visi vienodai atsparūs karščiui. Termiškai apdorojant sojų pupeles ne visi proteinazių inhibitoriai inaktyvuojami. Todėl nuolat šeriant gyvulius sojų produktais, turinčiais proteinazių inhibitorių, ne tik slopinamas virškinimas, slopinant žarnyno sienelėse esantį cholescistochinimą, bet palaipsniui sukeliamas kasos ir jos funkcijų hipertrofija bei nepakeičiamų amino rūgščių nepakankamumas. Taigi ne visas amino rūgščių kiekis esantis pašaruose yra įsisavinamas.
Lektinai ardo virškinamojo trakto epitelinį audinį ir sukelia vietines hemoragijas, inkstų, kepenų ir širdies sutrikimus. Prisijungę prie raudonųjų kraujo kūnelių, sukelia jų agliutinaciją (sulipimą ir nusėdimą).
Vienas geriausiai žinomų yra konkavalinas A. Jis išskirtas iš pupų sėklų, sudaro kompleksus su angliavandenių turinčiais biopolimerais, dažniausiai per sąveiką su pentozanu D-manozės liekana, bet gali jungtis ir per ά -D- gliukopiranozę. Taip pat yra ir kviečių lektinas.
Cianogeniniai glikozidai – vykstant jų hidrolizei išsiskiria cianidas, kuris yra universalus
Jo gausu svogūnuose, salotose, paprikose, rabarbaruose. Šiuo junginiu buvo sukelta piktybinė anemija ar net mirtis šunims, arkliams, karvėms. Todėl ir manoma, kad jis gali būti kancerogeniškas ir žmonėms. Mokslininkai pastaruoju metu ypatingai daug dėmesio skiria norėdami ištirti kvercetino poveikį žmogaus organizmui. Kai kurie tyrimai parodė, kad kvercetinas gali slopinti vėžio vystymąsį.
Gosipolis. Toksiškas fenolinis junginys, randamas medvilnės sėklose. Iš medvilnės sėklų jis pereina ir į išspaustą aliejų, iš kurio gali būti pašalinamas tik rafinuojant. Nerafinuotas gosipolio turintis medvilnės aliejus yra kenksmingas ir maistui netinka. Gosipolis trukdo pepsinogenui virsti pepsinu, neleidžia įsisavinti geležies. Apsinuodijimo požymiai –apetito stoka, svorio mažėjimas, kraujavimai iš inkstų, kraujosruvos plonosiose žarnose.
Dažniausiai sitinkami tokie biogeniniai aminai: serotoninas, histaminas, tiaminas, dofaminas, norepinefrinas.
Kenksmingomis gali būti ir kai kurios nepakeičiamos aminorūgštys – leucinas, izoleucinas, valinas, kartais ir triptofanas. Įtariama, kad jos skatina piktybinių auglių atsiradimą, nes bandomosios žiurkės, šeriamos maistu su pernelyg dideliu šių aminorūgščių kiekiu, susirgo šlapimo pūslės vėžiu. Taigi valgant per daug baltymingo maisto, gali atsirasti šios ligos rizika.
Rapsai buvo auginami pagrinde techniniams tikslams, o maistui šis aliejus nebuvo
naudojamas dėl jame esančios eruko rūgšties. Tyrinėjant jį, pastebėta, kad aliejus su dideliu eruko
rūgšties kiekiu pažeidžia širdies raumenų veiklą bei sukelia kitas širdies ligas. 1988 m. buvo
nustatyta norma, kad rapsų aliejuje turi būti ne daugiau kaip 2 % eruko rūgšties .
Iš morkų ir salierų buvo išskirtas neįprastas nesotus riebaluose tirpus junginys karotatoksinas. Jo toksiškumas pasireiškia poveikiu į nervų sistemą. Panašios struktūros randama kita nuodinga medžiaga – etuzinas. Jo poveikis kol kas nežinomas.
