Centrinė ir periferinė nervų sistema

Nervų sistemos struktūrinė sandara. Funkcinė nervų sistemos sandara. Odos ir gleivinių sensoriniai receptoriai. Periferinė nervų sistema PNS. Simpatinės VNS veikla. Parasimpatinės VNS veikla. Glijos ląstelės Makroglijos ląstelės. Elektriniai neurono potencialai. Veikimo potencialo etapai. Sąveikos tarp neuronų. NS apsaugos mechanizmai. Hematoencefalinis barjeras apsaugo smegenis nuo. Tarpinių smegenų funkcijos. Smegenų kamieno funkcijos. Raumenys Raumeninio audinio klasifikacija. Jungiamasis audinys raumenyje. Miofibrilės ir sarkoplazminis tinklas. Raumens nervai ir aprūpinimas krauju. Neurono raumens sinapsės sandara. Įvykiai , kurie seka po nervinio signalo. Skeleto raumenų skaidulų tipai. Širdies raumenų skirtumai nuo skersaruožių raumenų. Lygiųjų raumenų ypatybės. Pagrindinės žmogaus skeleto raumenų grupės. Skeleto raumenų pavadinimai. Raumenų tvirtinimo vietų funkcijos. Pečių lanko raumenys. Viršutinių galūnių raumenys. Apatinių galūnių raumenys.

Dvigubos projekcijos principas – didžiųjų pusrutulių žievėje skiriamos priminė ir antrinė sensorinės projekcijos.

Statinis ir dinaminis raumenų įtempimas, raumens ilgis (raumenų verpstės receptoriai);

Specifiniai keliai – perduoda informaciją iš to paties tipo receptorių

Nespecifiniai keliai – multimodaliniai, svarbūs bendro organizmo aktyvumo lygio palaikymui

Asociatyviniai keliai (talamokortikaliniai) – susiję su stimulų biologinės reikšmės nustatymu

Astrocitai: Jungiasi su kapiliarų sienelę ir neuronų membraną, perneša maistines medžiagas neuronui ir pašalina metabolitus. Sudaro hemato-encefalinį barjerą. Dalyvauja neuromediatorių apykaitoje.

Oligodendrocitai: Mažesni už astrocitus. Gamina mieliną,sudaro mielininį apvalkalą aplink aksonus. Teikia neuronams energiją.

Ependimos ląstelės: Iškloja smegenų skilvelius, centrinį nugaros smegenų kanalą. Gamina cerebrospinalinį skystį. Palaiko didesnę, nei kraujo plazmoje koncentraciją NaCl. Taip pat formuoja hemato-encefalinį barjerą.

Praleidžia tiesioginius sensorinius impulsus (klausos, regos, uoslės, skonio, somatosensorinius) ir perskirsto šią jutiminę informaciją tarp smegenų regionų;

Nusako, kaip, kaip greitai ir su kokią jėga atlikti judesį, kada sustoti, “programuoja” judesio nuoseklumą, kontroliuoja koordinaciją. Padaro judesį tikslų.

Gauna signalus iš kitų smegenų sričių apie motorinį aktyvumą, somatosensorinių receptorių informaciją. Atlieka precizišką judesių koordinaciją.

Kiekvienas miocitas turi jungtį su vieno motorinio nervo galūnėlę ir kontaktuoja su vienu-dviem kapiliarais. (Nervai ir kapiliarai yra endomiziume tarp atskirų miocitų)

Ach jungiasi su galinės plokštelės postsinapsinės membranos receptoriais ir atveria jonų kanalus, Na+ patenka į miocitą

Miocito membrana depoliarizuojasi (tampa labiau +) ir generuojasi veikimo potencialas, kuris per sarkolemą eina per visą miocitą ir į vidų per T-vamzdelius

Atsidaro SR galinių cisternų Ca+2 kanalai ir iš SR Ca+2 patenka į miofibriles, kur jungiasi su troponinu

Miozino galvutės jungiasi prie aktino ir prisitraukia, miozinas pasislenka palei aktiną, tam sunaudojama ATP (ATP virsta ADP)

Miozino galvutės atsijungia nuo aktino ir aktinas pasisuka į pradinę padėtį, miozino jungimosi vietos uždengia tropomiozinas.