Dirbtinio intelekto sąvoka ir dirbtinio intelekto praktinis pritaikymas

Dirbtinio intelekto sąvoka. Dirbtinio intelekto istorija. Dirbtinio intelekto pagrindiniai metodai. Dirbtinio intelekto praktinis pritaikymas. Dirbtinio intelekto panaudojimas kompiuteriniuose žaidimuose. Dirbtinis intelektas filmų vaizdo efektuose08 Įvadas. Dirbtinio intelekto sąvoka , istorija , metodai , praktinis pritaikymas. Dirbtinio intelekto panaudojimas kompiuteriniuose žaidimuose. Dirbtinis intelektas filmų vaizdo efektuose.

1. Dirbtinio intelekto sąvoka, istorija, metodai, praktinis pritaikymas1.1 Dirbtinio intelekto sąvokaDirbtinis intelektas – mokslas, nagrinėjantis ir projektuojantis protingas sistemas, kurios geba suvokti aplinką, kaupti žinias, planuoti, mokytis ir protauti. Dirbtinis intelektas priskiriamas kompiuterinių mokslų šakai, naudojamai kurti protaujančias mašinas. Šiuo metu Dirbtinis intelektas (toliau DI) yra taikomas beveik visose srityse.Žmonija tūkstantmečius domisi savo proto galimybėmis, sąmone ir suvokimo procesais. Žmogaus intelektas bei jo galimybės pažinti save ir pasaulį tapo svarbiausia šio proceso ašimi.Kurti elementarius įrenginius, imituojančius mūsų proto skaičiavimo gebėjimus, būta 17 a. : G.Leibnizas sukūrė skaičiavimo mašinos koncepciją, o Ch. Babbage‘as – tokios mašinos projektą. Universalių skaičiavimo mašinų pradžia laikomi 1930 m., kai A. Turingas tokius įrenginius aprašė algoritmiškai bei pateikė teiginį, kad pakankamai skaičiavimo pajėgumų turinti mašina gali imituoti kitų mašinų elgesį. Buvo iškelta mintis, kad žmogaus protas panašus į skaičiavimo mašiną. Tai buvo dirbtinio intelekto (DI) mokslo pradžia. Dirbtinio intelekto sąvoką sugalvojo J. McCarthy, jo sukurta LISP kalba iki šiol laikoma standartine DI programavimo kalba.1.2 Dirbtinio intelekto istorijaŽmonijos žavėjimasis mąstančiomis mašinomis mena senovės Egipto laikus – buvo sukurta Amono statula, galinti kalbėti ir pakelti ranką. Pirmosios skaičiavimo mašinos buvo gaminamos Antikos likais ir laikui bėgant vis tobulėjo. Pirmosios skaičiavimo mašinos ir pirmieji kompiuteriai buvo labai masyvūs ir brangūs, mažo galingumo, manipuliavo tik skaičiais. Keletas mokslininkų padarė išvadą, kad jie galėtų manipuliuoti ir simboliais – tai būtų panašu į žmogiškąjį mąstymą.Pirmoji mokslinė konferencija apie dirbtinį intelektą buvo surengta 1956 m. 1956 – 1974 m. buvo laikomas atradimų amžiumi: kompiuteriai įrodinėjo geometrijos teoremas bei mokėsi kalbėti. Tyrėjai prognozavo, kad po 20 metų bus sukurta dirbtinio intelekto mašina.Aštuntajame dešimtmetyje įsivyravo skepticizmas, nes buvo suvokta, kad DI nėra stebuklinga lazdelė. Tuometinės DI sistemos buvo primityvios, nebuvo efektyvios sprendžiant sudėtingesnius uždavinius. Tuo metu populiarios eksperimentinės sistemos realiai pasirodė ne visai patikimos.Nuo 1990 m. susidomėjimas DI atgijo, pasirodė perspektyvių naujų idėjų ir praktinių jų taikymų.