Džiovintų augalų komponavimas

Įvadas. Augalų rinkimas, paruošimas ir džiovinimas. Augalų rinkimas. Augalų paruošimas ir džiovinimas. Kompozicijos iš džiovintų augalų. Džiovintų augalų komponavimas. Augalų rinkimas džiovintų augalų kompozicojoms. Augalų paruošimas džiovinimui ir džiovinimo būdai. Džiovintų augalų kompozicijos. Stilizuoti medeliai. Vainikai. Floristinis koliažas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.

Mūsų gamtoje yra daugybė medžiagos, iš kurios – tik ką nuskintos ar surinktos ir džiovintos – galima kurti įvairias kompozicijas. Gamtinę medžiagą galime rinkti įvairiais metų laikais, tik svarbiausia laiku pastebėti, surasti, surinkti ir tinkamai paruošti, kad augalai nepakeistų savo formos ir spalvos, nes nuo šių dalykų priklauso mūsų darbų grožis ir kokybė.

Darbo tikslas. Išanalizuoti džiovintų augalų komponavimo principus ir džiovintų augalų kompozicijų įvairovę.

Gamtinę medžiagą galima rinkti visais metų laikais: pavasarį, vasarą, rudenį ir net žiemą. Tik svarbiausia laiku pastebėti, surasti, surinkti tinkamai paruošti ir išlaikyti įvairią gamtinę medžiagą, nes nuo jos įvairovės, kokybės priklauso būsimų darbų grožis, ilgaamžiškumas ir meniškumas ( R. Nakienė, 2010).

Pavasarį renkami augalai: alksnio burbuolytės geriausia rinkti pavasarį, kai jų daug prikrenta ant žemės. Jokio paruošimo joms nereikia, tik svarbu laikyti sausoje vietoje.

Karklo katinėlius skiname dar nepražydusius. Taip jie gražiai išlieka pilki ir aksominiai.

Blindė pjaunama anksti pavasarį prieš žydėjimą. Iš karto galima susikarpyti įvairaus ilgio žalių vytelių. Jas vėliau bus galima naudoti ryšuliams bei kilimėliams rišti. Medžių pumpurėlius renkame šalikelėse, kai apkarpomi medžiai (L. Štuopytė, 2000).

Vasarą renkami augalai: motiejukus renkame prieš žydėjimą, kol graži jų žalia spalva. Žydi birželio mėnesį. Surišame kuokštelius ir pakabiname džiovinti.

Žieminio svogūno ir dekoratyvinio česnako žiedus skiname ką tik pražydusius ir džioviname žemyn galvutėmis. Jų žiedai būna kelių atspalvių ir sudžiovinti labai gražiai atrodo. Tokiu pat būdu džiovinami ir dekoratyvinio miežio varpos.

Katpėdėles skinti reikia tik pražydusias. Žydi gegužės – birželio mėnesiais. Džiovinamos surištos šluotelėmis.

Varnalėšų sagučius renkame dar iki galo neišsiskleidusius. Džioviname suvertus ant vielos. Varnalėšos žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Vaisių kauliukus reikia švariai nuplauti ir išdžiovinti prieš saulę ar vėdinamoje patalpoje.

Eglių pušų bei maumedžio kankorėžiai darbams geriausiai tinka išdžiūvę ir išsiskleidę. Juos laikome sausoje vietoje. Jeigu norime kad kankorėžiai būtų tam tikros formos reikia ką tik nukritusį nuo medžio arba jauną nuskintą kankorėžį norimoje vietoje stipriai apvynioti siūlu ar medžiagos juostele ir taip džiovinti.

Įvairiaspalvės samanos renkamos renkamos tuoj pat po lietaus. Ypatingai gražios jos būna sniegui tirpstant. Jas išdžioviname ir laikome dėžutėse.

Smilgas ir kiškio ašarėles renkame saulėtą dieną, nukritus rasai. Nuo birželio vidurio jos jau būna išplaukėjusios.

Skirtingu laiku surinktos arkliarūgštės būna įvairių atspalvių. Jas rinkti galima ir vėlyvą rudenį kai jos būna tamsiai raudonos spalvos. Kad geriau laikytųsi, galima supurkšti laku.

Švendrus surinkti reikia liepos mėnesio pradžioje, kad burbuolės neišsipūkuotų, panardiname į geros kokybės laką atskiestą vandeniu.

Meldus renkame birželio ir liepos mėnesiais. Džioviname paskleistus ant žemės gerai vėdinamoje patalpoje.

Nendres galima pjauti nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio. Per vėlai nuskintos jos labai pūkuojasi.

Javų varpas renkame prieš žydėjimą arba tuoj pat nužydėjusias. Išdžioviname pakabintas varpomis žemyn. Vėliau jas įstatome į vazą ar sudedame į dėžutes, kad nesusilaužytų akuotai.

Linus rauname kelis kartus – turėsime įvairių atspalvių galvučių ir stiebelių. Džioviname surištus į šluotelę ir pakabintus arba paskleistus gerai vėdinamoje patalpoje.

Aguonų galvutės skinamos bebaigiančios nokti arba visai prinokusios kad turėtume galvučių ir su skylutėmis, ir be jų.