Dzūkijos geografija

Dzūkija. Dzukijos teritorija Dzūkijos gamta Papročiai Maistas. Tarmės ypatybės Charakterio savybės Drabužiai Dainos Šokiai. Teritorija. Dzūkijos teritorijos ribos tarsi nelabai aiškios. Dzūkijos gamta. Didžiąją Dzūkijos dalį užima miškai Gudų giria ir. Papročiai. Vėlinių vakarą ir dvi savaites po Vėlinių deginami laužai. Gimus kūdikiui moterys. Nuo seno Dzūkija. Ant kiekvieno dzūkų virtuvės vaišių stalo būdavo didžiulis grybų patiekalų asortimentas grybienė. Tarmės ypatybės. Dzūkijos regionas kone labiausiai išsiskiria savo kalbine raiška. Charakterio savybės. Yra sakoma, jog ryškiausios dzūkų charakterio savybės – draugiškumas ir svetingumas. Drabužiai. Mėgstamos spalvos. Dzūkai dėvėjo rudas. Dainos. Dzū̄kija yra praminta dainingiausiu Lietuvos kraštu. Dzūkų vienas megstamiausių šokių yra “Ž̌irkles” tai piemenų pralinksminimo šokis.

Dzūkijos teritorijos ribos tarsi nelabai aiškios. Teritorijoje yra ne tik dabartinė šalies sostinė Vilnius, bet ir senoji valdovietė, Trakai. Dzūkijos sostine laikomas Alytus, įsikūręs abipus Nemuno. Prie šios upės glaudžiasi ir du gerai žinomi kurortai - Birštonas ir Druskininkai, taip pat istorinė Merkinė.

Didžiąją Dzūkijos dalį užima miškai Gudų giria ir. kt.,– todėl rečiausiai gyvenamose krašto dalyse gyventojų tankumas yra mažesnis nei 10 žm./km². Be didžiulių miškų, regione dar yra didžiausia Lietuvos Respublikos teritorijoje pelkė – Čepkelių raistas. Didžiausios Dzūkijos upės yra Nemunas, Neris, Merkys, Juodoji Ančia, Ūla, Katra, Ditva ir Strėva.

Gimus kūdikiui moterys ateis ,,į palankynas”. Visas kaimas rūpinasi naujai į kaimą atsikėlusiais gyventojais - geranoriškai siūlo savo pagalbą, lanko atnešdami kaimiškų gėrybių, supažindina su bendra kaimo tvarka. Kaimuose dar kai kur kepama duona. Saugomas duonos raugas.

Dzūkijos regionas kone labiausiai išsiskiria savo kalbine raiška, ypatybė. Dzūkai taria „e“ vietoj „t“ ir „dž“ vietoj „d“ Tačiau dzūkuojama nevisame regione, bet tik kai kuriuose jo vietose.

Yra sakoma, jog ryškiausios dzūkų charakterio savybės – draugiškumas ir svetingumas. Tačiau, draugiškumas baigiasi ten, kur prasideda grybai: tikras dzūkas niekada grybų neišduos! Dar apie dzūkus kalbama kaip apie ganėtinai kuklius žmones.